Man visada patiko tie visi gal kiek banalūs amerikietiški filmai apie šeimą, apie meilę, apie švenčių laukimą. Apie Kalėdas. Tuose filmuose tokios gražios spalvos, tokios plačios šypsenos, o juokas – gyvas ir skardus. Gyvenimas ten tiesiog kunkuliuoja: kažkas kasa sniegą, kažkas kuria židinį, kažkas kraunasi lagaminą į atostogų kelionę, o kažkas kūlvirsčiais skuba į mokyklą. Visi čiauška, šypsosi ir visi tokie laimingi! Taip, man tikrai labai patinka holivudiniai filmai su laiminga pabaiga – tai pusantros valandos atsipalaidavimo, geros nuotaikos ir žiupsnis įkvėpimo. Nors aš žinau, kad tai tik filmas; žinau, kad už kadro tie žmonės nėra gražiausia pasaulyje šeima. Tai nesvarbu, nes po gražaus ir laimingo filmo aš jaučiuosi įkvėpta gyventi gražiai ir laimingai. Tegul tai trunka tik dieną ar tik dešimt minučių, tai – geras jausmas.
Kažką apie Padėkos dieną pirmą kartą išgirdau tikriausiai irgi vaikystėje, žiūrėdama kokį smagų amerikietišką filmą su gražiais aktoriais. Jungtinėse Valstijose ši diena minima kiekvienų metų ketvirtą lapkričio ketvirtadienį. Tai – dar viena proga susėsti visai šeimai prie stalo, skirti vienas kitam laiko ir dėmesio. Tai proga prisiminti, už ką ir kam esame dėkingi. Padėkos diena – tai proga padėkoti. Tyliai ar garsiai, žmonėms ar likimui.
Padėkos diena man visuomet atrodė labai graži šventė. Jauki, šilta, nuoširdi. Jei ši diena būtų minima ir Lietuvoje, tikrai ir kalakutą iškepčiau, ir šventinį pyragą paruoščiau; ir tikrai tikrai žinočiau, už ką padėkoti.
Pernai Padėkos diena buvo minima lapkričio 22 d. Mes, lyg tyčia, buvome Amerikoje. Nebuvo įmanoma nepastebėti, kiek daug kalakutų lapkritį atsirado parduotuvių lentynose, kaip ir nebuvo galima nepastebėti, kad pačią Padėkos dieną jų buvo… apskritas nulis. Bent jau tame prekybos centre, kuriame mes tądien lankėmės. Šiaip ar taip, tą lapkričio ketvirtadienį mes praleidome ne prie gausiai gardžiu maistu nukrauto stalo, o kely… Jutoje, Canyonlands National Park. Ta diena, beje, buvo įsimintina – išsiruošėme į savo ilgiausią iki tol žygį po kalnus pėsčiomis. Nužiūrėjome, kad atstumas net 18 km, bet paskaičiavome, kad iki penktos popiet, kada saulė nusileidžia ir kalnuose tampa tamsu, nors į akį durk, grįžti spėsime. Tik štai, kuo žavūs Amerikos parkai – čia, kalnuose, nėra išgrįstas takelis su tvorelėm, kuriuo tau reikia eiti. Čia – laukinė gamta; kelią žymi tik akmenėliai ir kas porą valandų aptinkami ženklai, kuriuose nurodytas likęs atstumas. Viskas gerai, kai nuėjęs porą valandų, matai ženklą ir mažėjantį likusių kilometrų skaičių jame. Gal ne taip gerai tada, kai dar po poros valandų, jau dienai persiritus į antrą pusę, vėl kely sutinki ženklą ir… kilometrų skaičius jame yra didesnis nei buvo paskutinįkart. Viskas aišku: nuklydom. Štai taip 18 km virto į 24 km, o iš kalnų ištrūkom ir automobilį pasiekėm jau temstant. Pavargę, skaudančiomis kojomis, alkani lyg vilkai, bet įveikę iššūkį sau ir labai laimingi. Štai ir visas šūsnis „ačiū”: ačiū likimui, kas esame čia; ačiū už tai, kad esame kartu; už tai, kad spėjome grįžti laiku, už tai, kad visi tie kilometrai, kad ir kiek jų bebuvo, buvo sėkmingi ir džiugūs. Ačiū už tai, kad dabar jau esame automobilyje, važiuojame link prekybos centro, o ten bus… maisto. Gal net kalakuto (ne, nebus) ar bent jau vištienos (taip, bus!). Šypt.
Gera buvo pernai Padėkos diena, nors ir ne tokia, kokia būti turėtų. O štai šiemet ji vėl bus, ir jau panašesnė. Nors ne Amerikoje, o Lietuvoje, bet su kuo tikriausiu keptu kalakutu, su pekano riešutų ir šokolado pyragu (ačiū Aušrai už rekomendacijas!), su kitais skanumynais. Ir, žinoma, su padėkomis. Jau šiandien žinau, kad vienas iš mano „ačiū” bus už virtuvę, už „Saulėtą virtuvę” ir už visus nuostabius dalykus, kurie šiandien mano gyvenime yra tik dėl to, kad vieną gražią dieną radau noro iškepti savo pirmąjį pyragą, o kitą gražią dieną – radau drąsos spustelėti „Publikuoti”… Ačiū!
Skonis: 10/10. Jei Jūs nebijote moliūgų saldumynuose, viskas gerai – kepkite nedelsdami, nes šis tortas tobulas. O jeigu bijote, kaip kadaise bijojau ir aš, nuraminsiu: tikrai jo skonis nė trupučio neprimena daržovių akepo. Tiesą sakant, gryno moliūgo skonio nė nesijaučia: tik malonus poskonis, sumišęs su cinamonu ir maltu muskatu. Biskvitas moliūgo dėka yra idealiai minkštas, drėgnas ir purus. O dėl kavos ir prieskonių, jo aromatas tiesiog neapsakomai sodrus. Ir dar varškės bei grietinėlės pertepimas – nors toks paprastas ir elementarus, jis čia tinka puikiai. Puikiai išryškina sodrų moliūgų biskvito skonį, o maloni citrinos rūgštelė atsveria jo saldumą.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Kulinarinis elektroninis žurnalas “Debesys”, 2013 m. ruduo
Moliūgų tortas su varškės ir grietinėlės kremu
AtsispausdintiINGREDIENTAI
Moliūgų biskvitui:
225 g miltų
15 g tirpios kavos
1 1/2 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. cinamono
1 arb. š. muskato
1/2 arb. š. druskos
225 g moliūgų tyrės*
1 puodelis (200 g) rudojo cukraus
1/2 puodelio (110 g) aliejaus
3 maži arba 2 dideli kiaušiniai
1/4 puodelio paruoštos kavos
Kremui:
180 g kreminės varškės
100 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 val. š. citrinos sulčių
450 g riebios plakamosios grietinėlės
2 valg. š. miltelinio cukraus
1 valg. š. cinamono
GAMINIMO EIGA
Dubenyje sumaišykite moliūgų biskvitui skirtus miltus, tirpios kavos miltelius, kepimo miltelius, cinamoną, muskatą ir druską. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite moliūgų tyrę, rudąjį cukrų ir aliejų. Po vieną į plakinį įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami. Miltų mišinį suberkite į plakinį ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Nepermaišykite.
Paruoštą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą 22 cm skersmens kepimo indą. Kepkite iki 180ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių. Ar biskvitas iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku. Įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus.
Iškepusį biskvitą šiek tiek atvėsinkite praviroje orkaitėje. Tuomet dar šiltą subadykite mediniu pagaliuku ir sulaistykite paruošta kava. Palikite visiškai atvėsti.
Kol biskvitas vėsta, paruoškite kremą. Dubenyje išplakite kreminę varškę, cukrų, vanilinį cukrų ir citrinos sultis. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite grietinėlę su milteliniu cukrumi iki standžių putų. Grietinėlę atsargiai įmaišykite į varškės masę.
Atvėsusį biskvitą perpjaukite į dvi dalis. Pirmąjį biskvitą aptepkite šiek tiek mažiau nei puse pasiruošto kremo. Ant viršaus uždėkite antrą biskvitą ir delnais lengvai paspauskite. Likusį kremą sudėkite į konditerinį maišelį su „karpytu“ antgaliu. Dekoruokite torto viršų. Apibarstykite cinamonu.
Paruoštą tortą palaikykite šaldytuve bent kelias valandas ar per naktį.
* Moliūgų tyrę pasigaminti labai paprasta. Moliūgą supjaustykite gabalais, išimkite sėklas. Dėkite į kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi, ir kepkite iki 190 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol moliūgas taps minkštas. Kilogramas moliūgų gabalėlių turėtų kepti apie 45 – 50 minučių. Išėmę iš orkaitės, nulupkite odelę. Moliūgą dėkite į maisto smulkintuvą ir susmulkinkite iki vientisos masės – tyrės. Jei reikia, šiame etape galite įpilti vandens, norėdami išgauti tinkamą konsistenciją (maždaug 1 – 3 valgomus šaukštus).
17 komentarai
O kas čia ta nurodyta moliūgų tyrė?
Gal galima tiesiog moliūgus kepti orkaitėje, kol suminkštės ir tada sutrinti šakute?
Taip taip, Gabriele 🙂 Kalbam apie beveik tą patį. Įrašiau recepto pabaigoje, kaip aš gaminu moliūgų tyrę 🙂
O tada kiek šviežio moliūgo sunaudota?
Oi, Gabriele, labai atsiprašau, bet negaliu atsakyti – net neįsivaizduoju 🙁 Visuomet pasiruošiu tyrę iš didelio moliūgo, o tada naudoju šiek tiek vienam, šiek tiek kitam, ir t.t. Kitą kartą pasistengsiu pasverti ir pamatuoti šitą santykį 🙂
Tikiuosi,kad pyragas nenuvils; Happy Thanksgiving!
Aušra, ačiū! Pyragas, patikėk, nė trupučio nenuvylė; labai labai gera rekomendacija 🙂 Jau greit aprašysiu ir parodysiu, kaip man pavyko 🙂
Na ką 🙂 pyragas iškeptas ir jau šiandiena ragautas.. Nu labai labai skanus.. Toks įdomus skonis.. Ir meduolį primena ir tortą.. Na net nežinau kaip apsakyti 🙂 Tik aš gal galėjau kepti truputi didesnėje skardelėje, nes gavosi vienas sluoksnis storokas.. Bet kadangi gerai suliejau, tai nesausas.. 🙂 Na manau dar tikrai kepsiu.. Puikus būdas sunaudoti moliūgą.. Ačiū..
Nėra už ką. Smagu girdėti, kad patiko 🙂
ketinu gaminti šį puikų tortą Kalėdoms, žiauriai gražus jis man!! 🙂 tik norėjau štai pasiteirauti, o ta moliūgų tyrė – nes moliūgą visai didską turiu – ar gali ilgiau stovėti? šaldytuve? nes mąstau ar galiu jau pasiruošti ir ką reikės pagminti iš jos dar 😀
labai ačiū!
Aure, kokią savaitėlę moliūgų tyrė drąsiai gali prastovėti ir šaldytuve, o jei norisi ją išlaikyti dar ilgiau – dėk į šaldiklį. Kai reikės, atsišildysi ir bus kuo puikiausia, lyg šviežia! 🙂
Ačiū!
nuostabus skonis!nereikalaujantis daug vargo, tačiau labai žaviai atrodantis tortukas. labai labai patiko, būtinai kartosiu. nemaniau, kad moliūgai gali būti tokie skanūs:]
Aure, prisimenu, kad mano mintys, pirmą kartą išsikepus saldų kepinį iš moliūgų, buvo labai labai panašios – taip pat negalėjau patikėti, kad tai gali būti taip skanu! 🙂
Džiaugiuosi, kad patiko 😉
Sveiki, o kas tai yra kremine varske? Airijoje nesu tokios mačiusi.
Jurga, kreminė varškė – tai visiškai vientisos konsistencijos varškė, tinkama pyragams, tortams ir pan. Lietuvoje yra net kelių gamintojų, aš dažniausiai perku President. Galima pasigaminti ir pačiai, su blenderiu iki vientisos masės ištrynus paprastą varškę 🙂 Arba, norint prabangesnio varianto, galima ranktis kreminį sūrį (Philadelphia). Sėkmės ir skanaus! 😉
Laba diena, kodėl kremui reikia atskirai maišyti cukrų ir cukraus pudrą (kodėl nenaudojam tik vieno arba kito?)? Galvoju, kad cukrus sunkiai tirps, maišomas su varške, aš paprastai cukrų su grietinėle maišau… Kokia čia paslaptis?
Jovita, jokios paslapties nėra 🙂 Aš darau ir vienaip, ir kitaip; visaip gaunasi puikiai 🙂 Tikrai galite ruošti varškę su milteliniu cukrumi, o grietinėlę plakti su cukrumi 😉
Biskvitu kvepia visi namai, tačiau jau antrą kartą tas biskvitas yra drėgna masė, biskvito visai neprimena 🙁 ką darau ne taip?