Moliūgų tortas su varškės ir grietinėlės kremu

Man visada patiko tie visi gal kiek banalūs amerikietiški filmai apie šeimą, apie meilę, apie švenčių laukimą. Apie Kalėdas. Tuose filmuose tokios gražios spalvos, tokios plačios šypsenos, o juokas – gyvas ir skardus. Gyvenimas ten tiesiog kunkuliuoja: kažkas kasa sniegą, kažkas kuria židinį, kažkas kraunasi lagaminą į atostogų kelionę, o kažkas kūlvirsčiais skuba į mokyklą. Visi čiauška, šypsosi ir visi tokie laimingi! Taip, man tikrai labai patinka holivudiniai filmai su laiminga pabaiga – tai pusantros valandos atsipalaidavimo, geros nuotaikos ir žiupsnis įkvėpimo. Nors aš žinau, kad tai tik filmas; žinau, kad už kadro tie žmonės nėra gražiausia pasaulyje šeima. Tai nesvarbu, nes po gražaus ir laimingo filmo aš jaučiuosi įkvėpta gyventi gražiai ir laimingai. Tegul tai trunka tik dieną ar tik dešimt minučių, tai – geras jausmas.

Kažką apie Padėkos dieną pirmą kartą išgirdau tikriausiai irgi vaikystėje, žiūrėdama kokį smagų amerikietišką filmą su gražiais aktoriais. Jungtinėse Valstijose ši diena minima kiekvienų metų ketvirtą lapkričio ketvirtadienį. Tai – dar viena proga susėsti visai šeimai prie stalo, skirti vienas kitam laiko ir dėmesio. Tai proga prisiminti, už ką ir kam esame dėkingi. Padėkos diena – tai proga padėkoti. Tyliai ar garsiai, žmonėms ar likimui.

Padėkos diena man visuomet atrodė labai graži šventė. Jauki, šilta, nuoširdi. Jei ši diena būtų minima ir Lietuvoje, tikrai ir kalakutą iškepčiau, ir šventinį pyragą paruoščiau; ir tikrai tikrai žinočiau, už ką padėkoti. 

Pernai Padėkos diena buvo minima lapkričio 22 d. Mes, lyg tyčia, buvome Amerikoje. Nebuvo įmanoma nepastebėti, kiek daug kalakutų lapkritį atsirado parduotuvių lentynose, kaip ir nebuvo galima nepastebėti, kad pačią Padėkos dieną jų buvo… apskritas nulis. Bent jau tame prekybos centre, kuriame mes tądien lankėmės. Šiaip ar taip, tą lapkričio ketvirtadienį mes praleidome ne prie gausiai gardžiu maistu nukrauto stalo, o kely… Jutoje, Canyonlands National Park. Ta diena, beje, buvo įsimintina – išsiruošėme į savo ilgiausią iki tol žygį po kalnus pėsčiomis. Nužiūrėjome, kad atstumas net 18 km, bet paskaičiavome, kad iki penktos popiet, kada saulė nusileidžia ir kalnuose tampa tamsu, nors į akį durk, grįžti spėsime. Tik štai, kuo žavūs Amerikos parkai – čia, kalnuose, nėra išgrįstas takelis su tvorelėm, kuriuo tau reikia eiti. Čia – laukinė gamta; kelią žymi tik akmenėliai ir kas porą valandų aptinkami ženklai, kuriuose nurodytas likęs atstumas. Viskas gerai, kai nuėjęs porą valandų, matai ženklą ir mažėjantį likusių kilometrų skaičių jame. Gal ne taip gerai tada, kai dar po poros valandų, jau dienai persiritus į antrą pusę, vėl kely sutinki ženklą ir… kilometrų skaičius jame yra didesnis nei buvo paskutinįkart. Viskas aišku: nuklydom. Štai taip 18 km virto į 24 km, o iš kalnų ištrūkom ir automobilį pasiekėm jau temstant. Pavargę, skaudančiomis kojomis, alkani lyg vilkai, bet įveikę iššūkį sau ir labai laimingi. Štai ir visas šūsnis „ačiū”: ačiū likimui, kas esame čia; ačiū už tai, kad esame kartu; už tai, kad spėjome grįžti laiku, už tai, kad visi tie kilometrai, kad ir kiek jų bebuvo, buvo sėkmingi ir džiugūs. Ačiū už tai, kad dabar jau esame automobilyje, važiuojame link prekybos centro, o ten bus… maisto. Gal net kalakuto (ne, nebus) ar bent jau vištienos (taip, bus!). Šypt. 

Gera buvo pernai Padėkos diena, nors ir ne tokia, kokia būti turėtų. O štai šiemet ji vėl bus, ir jau panašesnė. Nors ne Amerikoje, o Lietuvoje, bet su kuo tikriausiu keptu kalakutu, su pekano riešutų ir šokolado pyragu (ačiū Aušrai už rekomendacijas!), su kitais skanumynais. Ir, žinoma, su padėkomis. Jau šiandien žinau, kad vienas iš mano „ačiū” bus už virtuvę, už „Saulėtą virtuvę” ir už visus nuostabius dalykus, kurie šiandien mano gyvenime yra tik dėl to, kad vieną gražią dieną radau noro iškepti savo pirmąjį pyragą, o kitą gražią dieną – radau drąsos spustelėti „Publikuoti”… Ačiū!

Skonis: 10/10. Jei Jūs nebijote moliūgų saldumynuose, viskas gerai – kepkite nedelsdami, nes šis tortas tobulas. O jeigu bijote, kaip kadaise bijojau ir aš, nuraminsiu: tikrai jo skonis nė trupučio neprimena daržovių akepo. Tiesą sakant, gryno moliūgo skonio nė nesijaučia: tik malonus poskonis, sumišęs su cinamonu ir maltu muskatu. Biskvitas moliūgo dėka yra idealiai minkštas, drėgnas ir purus. O dėl kavos ir prieskonių, jo aromatas tiesiog neapsakomai sodrus. Ir dar varškės bei grietinėlės pertepimas – nors toks paprastas ir elementarus, jis čia tinka puikiai. Puikiai išryškina sodrų moliūgų biskvito skonį, o maloni citrinos rūgštelė atsveria jo saldumą.

Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.

Kur radau? Kulinarinis elektroninis žurnalas “Debesys”, 2013 m. ruduo

Moliūgų tortas su varškės ir grietinėlės kremu

Atsispausdinti

Porcijos: 10-12 Paruošimo laikas: 40 min. Gaminimo laikas: 30-40 min.

INGREDIENTAI

Moliūgų biskvitui:
225 g miltų
15 g tirpios kavos
1 1/2 arb. š. kepimo miltelių
1 arb. š. cinamono
1 arb. š. muskato
1/2 arb. š. druskos
225 g moliūgų tyrės*
1 puodelis (200 g) rudojo cukraus
1/2 puodelio (110 g) aliejaus
3 maži arba 2 dideli kiaušiniai

1/4 puodelio paruoštos kavos

Kremui:
180 g kreminės varškės
100 g cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 val. š. citrinos sulčių
450 g riebios plakamosios grietinėlės
2 valg. š. miltelinio cukraus

1 valg. š. cinamono

GAMINIMO EIGA

Dubenyje sumaišykite moliūgų biskvitui skirtus miltus, tirpios kavos miltelius, kepimo miltelius, cinamoną, muskatą ir druską. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite moliūgų tyrę, rudąjį cukrų ir aliejų. Po vieną į plakinį įmuškite kiaušinius, po kiekvieno gerai išplakdami. Miltų mišinį suberkite į plakinį ir išmaišykite, kol neliks sausų miltų. Nepermaišykite.

Paruoštą tešlą supilkite į kepimo popieriumi išklotą 22 cm skersmens kepimo indą. Kepkite iki 180ºC temperatūros įkaitintoje orkaitėje apie 30-40 minučių. Ar biskvitas iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku. Įsmeigtas ir ištrauktas iš kepinio centro, jis turi būti švarus.

Iškepusį biskvitą šiek tiek atvėsinkite praviroje orkaitėje. Tuomet dar šiltą subadykite mediniu pagaliuku ir sulaistykite paruošta kava. Palikite visiškai atvėsti.

Kol biskvitas vėsta, paruoškite kremą. Dubenyje išplakite kreminę varškę, cukrų, vanilinį cukrų ir citrinos sultis. Kitame dubenyje elektriniu plaktuvu išplakite grietinėlę su milteliniu cukrumi iki standžių putų. Grietinėlę atsargiai įmaišykite į varškės masę.

Atvėsusį biskvitą perpjaukite į dvi dalis. Pirmąjį biskvitą aptepkite šiek tiek mažiau nei puse pasiruošto kremo. Ant viršaus uždėkite antrą biskvitą ir delnais lengvai paspauskite. Likusį kremą sudėkite į konditerinį maišelį su „karpytu“ antgaliu. Dekoruokite torto viršų. Apibarstykite cinamonu.

Paruoštą tortą palaikykite šaldytuve bent kelias valandas ar per naktį.

* Moliūgų tyrę pasigaminti labai paprasta. Moliūgą supjaustykite gabalais, išimkite sėklas. Dėkite į kepimo skardas, išklotas kepimo popieriumi, ir kepkite iki 190 °C temperatūros įkaitintoje orkaitėje, kol moliūgas taps minkštas. Kilogramas moliūgų gabalėlių turėtų kepti apie 45 – 50 minučių. Išėmę iš orkaitės, nulupkite odelę. Moliūgą dėkite į maisto smulkintuvą ir susmulkinkite iki vientisos masės – tyrės. Jei reikia, šiame etape galite įpilti vandens, norėdami išgauti tinkamą konsistenciją (maždaug 1 – 3 valgomus šaukštus).