Sezoninis maistas, sezoninė virtuvė ir apskritai gyvenimas pagal sezonus – šiandien labai populiarus reikalas. Maža to, jis ne tik populiarus, bet ir sveikintinas. Nėra kuo abejoti: vidurvasarį tiesiai nuo šakelės nuskintas raudonskruostis pomidoras yra nepalyginti puikesnis – ir skanesnis, ir sveikesnis, ir tikresnis – už plastmasinį pomidorą žiemą. Tas pats su uogom, vaisiais ir kitom gėrybėm. Pavasarį veriam žemuoges ant smilgos, vasarą plėšom salotų lapus, rudenį puolam kepti obuolių pyragų. Juk viskam savas laikas, ar ne?

Apie šiuos triufelius pasakoti delsiau gana ilgai. Nes iš pradžių buvo pavasaris ir visi labai nuoširdžiai džiaugėsi pirmosiomis raustančiomis uogomis, į gyvenimą įsiveržiančiu lengvumu ir šilumos gūsiu. Vasarą prie aplinkos jie, rodos, dar labiau nederėjo – kam dar (išskyrus mane) gali norėtis saldaus ir sotaus saldainio, kai galima mėgautis braškėm su pienu. Arbūzais. Arba ledais. Žinojau, kad ne laikas; lygiai taip pat žinau, kad dabar – idealus laikas.
Vėsiomis rudens dienomis, užsiplikę dar vieną puodelį arbatos, visi mes norime daugiau šilumos, jaukumo ir.. kažko skanaus. Kažko, kas sušildytų sielą ir apsaldintų širdį. Deserto, kuris… šiek tiek primintų artėjančias šventes.

Aš pati esu viena iš tų keistų žmonių, kurie net vidurvasarį, pleškinant nemenkiems karščiams, užsinori įjungti orkaitę ir išsikepti pyragą. Todėl bent jau aš tokius triufelius valgyčiau visais keturiais metų laikais. Tiesą sakant, visai nesukdama galvos tą ir darau.
Dabar, manau, jau tikrai atėjo pats metas šitam nuostabiam dalykui išvysti dienos šviesą – jie nuostabūs, nepakartojami, fantastiški. Jei tik mėgstate žemės riešutų sviestą – per per pusę tiek, kiek mėgstu aš – gaminkit jau šiandien pat. Aš Jūsų vietoje tikrai gaminčiau, šypt.

Skonis: 10/10. Šie triufeliai yra mažų mažiausiai nuostabūs. Ypač, jei mėgstate subtilų žemės riešutų sūrstelėjimą, susiliejusį su pieniško šokolado saldumu… Tokių saldainių tikrai nebijočiau dovanoti, supakavusi į dailią dėžutę, ar patiekti ant šventės stalo.
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Receptas publikuotas internetiniame portale Ji24.lt.


14 komentarų
O taip. Visiškai taip. 🙂
Turiu įtarimą, kad jiems neprisiruošiu, mat pyragą iškepti man lengviau, nei su triufeliais terliotis.
Ir, visgi – fantastiška dovana. ))
Diana, bet juk taip paprasta! 🙂 Gal vis tik prisiruoši vieną gražią dieną, žinok, tikrai verta 😉
Turbūt, reikia mėgti riešutų sviestą be galo, be krašto, kad šis produktų kiekis būtų skirtas tik 2-3 porcijoms. 😀 Na, nebent visus metus tie du žmonės valgytų.
O šiaip žemės riešutus (kaip ir jų sviestą, chalvą, kazinaką ir t.t.) labai mėgstu, tad receptą traukiu į omeny. 🙂
Oi 😀 Ačiū, Vilma, klaidą pataisiau 🙂
Jei mėgsti riešutų sviestą, būtinai pasigamink! Labai labai siūlau 😉
tobulo grozio saldainiai! ir kaloriju bombikes…ziaurokos
Ačiū! 🙂
P.S. Kuo mažiau galvoji apie kalorijas, tuo gyvenimas gražesnis 😉 Išbandyta! 🙂
Aaaaa! Tobulos nuotraukos! ♥
Aaaaaaa! Kaip ačiū! 🙂
Sveiki:)) labai skaniai atrodo, norėčiau pasiteirauti kiek laiko jie gali stovėti?:)
Rita, šaldytuve savaitėlę jie tikrai gali stovėti; bet nemanau, kad toks skanumynas tiek išbūtų nesuvalgytas ilgai 😀
Aš manau :DD matot noriu daryti kaip dovanėlę, tai labai sunku bus išlaikyt šaldytuve, matyt reiks kažką sugalvoti:))
Rita, na, taip, šiems triufeliams ilgai stovėti dėžutėje po Kalėdų eglute – ne geriausia mintis. Tam geriau tinka įvairūs sausainiai, kurie galioja ilgai ir nepraranda savo puikumo bet kurioje temperatūroje 🙂
Sveiki! Man kilo klausimas- ar tikrai šiane recepte teisingai nurodytas cukraus pudros kiekis? Net 500g? Susidūriau su problema, kad mase nelabai linkusi stingti, as dėl skonio sudėjau mažiau cukraus pudros.. galbūt dėl to masė minkšta? Labai ačiū!
Juste, taip, esate teisi, toks cukraus pudros kiekis reikalingas ne tik dėl saldumo, bet ir būtent dėl to, kad masė sėkmingai sustingtų.