Keistas tas jausmas: vakar dar buvo saulėtas pavasaris, o šiandien – vėl skruostus ir nosį kandanti žiema. Gera trumpam pabėgti iš žvarbios mūsų realybės, bet visada gera ir grįžti. Nors…

Žinot, kas man labai patinka? Laukti. Man patinka tas jausmas, kai žinai – artėja kažkas labai gero. Džiugaus. Smagaus. Net jei tai bus už mėnesio ar net daugiau; turėti ko…

Kaip ir kasmet, gruodis panašus į beveik nevaldomą stichiją. Nebaigti darbai, planai, pasiruošimas šventėms… viskas vienu metu, lyg koks mažas uraganas. Visos mano užrašų knygelės pilnos: kiek darbų ir darbelių…

Pirmosios gruodžio dienos yra gana keistas metas. Iki pat gruodžio pirmosios visi vieningai tvirtinę, kad apie Kalėdas dar nė negalvoja, po šios dienos staiga puola į lengvą paniką ar bent…

Kas galėtų pasakyti, vieneri metai – daug ar mažai? O vienuolika? Tokius skaičiukus šiomis dienomis minime mes – aš ir mano žmogus. Tai – tik dar viena proga stabtelėti, pagalvoti,…

 Apčy. Apčy. Šniurkšt. Apčy. Ech, tas ruduo… ta žiema, kuri čia pat, už kampo. Ir.. o kur mano nosinaitės? Apčy. Visi tie čiauduliai ir nosinių kalnai, ir skaudanti galva, ir…

Man visada patiko tie visi gal kiek banalūs amerikietiški filmai apie šeimą, apie meilę, apie švenčių laukimą. Apie Kalėdas. Tuose filmuose tokios gražios spalvos, tokios plačios šypsenos, o juokas –…

Toks jau dalykas yra ta likimo ironija: tu be proto mėgsti suktis virtuvėje, o Jis nė velnio nemėgsta valgyti. Taip taip, čia apie mane. Apie merginą, iš kurios likimas nusprendė…

Visi mano giminės, artimieji ir draugai puikiai žino – valgau aš daug ką, bet paprikų tiesiog negaliu pakęsti. Kai namuose kas nors pjausto paprikas, tiesiog išeinu iš virtuvės. Tas kvapas……

Sezoninis maistas, sezoninė virtuvė ir apskritai gyvenimas pagal sezonus – šiandien labai populiarus reikalas. Maža to, jis ne tik populiarus, bet ir sveikintinas. Nėra kuo abejoti: vidurvasarį tiesiai nuo šakelės…

Gal maisto tinklaraštyje rašyti apie sportą yra šiek tiek keista, bet… Aš ir sportas turime savo istoriją. Ilgą ir… ganėtinai nuobodžią. Buvo laikas, kai nuo minties apie bet kokios rūšies…

Man visada atrodė, kad svarbiausia gerai šeimininkei yra turėti ne tik savo firminį super-duper tortą ar išskirtinius mėsos suktinukus su trijų rūšių įdarais, ar tobulos naminės duonelės, ruošiamos septynias dienas,…

Įtariu, kad tikrai ne mano vienos rūsyje jau pūpso nemenkas šviežių bulvių maišas. Ir tikiu, kad ne vienas jau lepinote savo šeimą bulviniais blynais, bulvių plokštainiu ar bent jau bulvių…

Teisūs yra tie, kurie sako: niekada nesakyk niekada. Ir pati tuo įsitikinau ne kartą. Juk tikrai sakiau, kad „niekada nedėvėsiu siaurėjančių džinsų”; „niekada negaminsiu”; „niekada nestudijuosiu teisės ar ekonomikos”; „niekada…

Kaip jau visiems kokį tuziną kartų gyriausi, prieš maždaug metus pamečiau galvą dėl avižinės košės. Visus tuos metus, su retomis išimtimis ir poros mėnesių pertrauka (ne savo noru), sąžiningai viriausi…

Ką gi, į mano gyvenimą tikrai veržiasi ruduo. Vėsus, vėjuotas, nubarstytas pageltusiais lapais. Kartais neatsispiriu ir pakeliu kokį ryškų margaspalvį nuo tako. Kartais, bevaikščiodama parke, pamažu susirenku visą puokštelę. Šis…

Kiekvieną rytą 5:45 suskamba mano žadintuvas. Pirmasis. Abejoju, ar aš jį bent jau išgirstu, bet, matyt, kažkaip intuityviai išjungiu ir krentu atgal į miegų karalystę. Lygiai po 15 minučių, 6:00,…

Būna gerų dienų, būna blogų dienų. Kartais reikia tik mažos smulkmenos, kad diena iš vidutiniškos virstų puikia (arba atvikščiai, bet aš linkusi prisijaukinti pozityvų mąstymą, taigi apie tai šįkart nei…

Pirmoji mūsų tolima kelionė buvo į Egiptą. Tai buvo pirmoji mano kelionė lėktuvu apskritai, todėl malonaus jaudulio tikrai netrūko: prieš skrydį negalėjau užmigti, skrydžio metu buvau pasirengusi nufotografuoti kiekvieną debesį,…