citrinos

Prieš kiek daugiau nei savaitę šventėme mano mamos gimtadienį. O koks gi gimtadienis be torto, tiesa? Klausimas, koks gi jis turėtų būti, jau porą savaičių vis sukosi mano mintyse. Bandžiau…

Pasiėmiau šiandien kalendorių ir suskaičiavau dienas. Jų liko visos keturiasdešimt. Taip taip, iki Kalėdų, iki ko gi daugiau; kažin, čia daug ar mažai? Puikiai prisimenu, kad buvo metų, kai tokiu…

Karšta. Beveik tropikai. Darbą iškeitus į ežerą ar jūrą, būtų tobula vasara. Nors ir dabar negaliu skųstis – ypač aš, nuolat svajojanti apie šilumą ir saulę ištisus metus. Tik štai…

Lietuviai tokie, lietuviai anokie. Niūrūs, susiraukę ir burbantys žmonės. Na, nesakykit, juk ne aš viena dažnai girdžiu tokius žodžius? Ypač daug ir dažnai tokių frazių galima išgirsti oro uostuose, grįžtant…

Tos dienos, pilnos pavasario. Ir rytai, kai pabundi su saule. O aplink tvyro tylus švenčių laukimas… Parsinešėm žydinčių medžių šakelių ir pamerkėm jas vazoje ant stalo. Pakabinom ant jų kelis…

Kai staiga ir netikėtai atėjo pavasaris, tikrai tikėjausi, kad žiema jau nebegrįš. Paltuką pakabinau į tolimą spintos kampą, o sukneles perkėliau šiek tiek arčiau. Pagauta impulso, nusipirkau lengvus pavasarinius batukus,…

Mano gyvenime dabar toks metas, kai net nežinau, ko labiau laukti. Nes laukti yra tiek daug ko, tiek daug visko! Gimtadieniai, kelionės, grįžimai, šventės. Ar aš minėjau, kad laukti mėgstu…

When life gives you lemons, make lemonade. Kai gyvenimas tau duoda citrinų, pasigamink limonado. Ką gi. Aš labai mėgstu citrinas. O kadangi žiemą limonadui per šalta, mieliau kepu sausainius. Skonis:…

 Nežinau, koks didelis svajoklis turi būti ar kaip užrietęs nosį viršun turi vaikščioti, kad nepastebėtum tų raudonų atspalvių, užvaldžiusių ir didžiuosius prekybos centrus, ir visai nedideles krautuvėles. Aš, kad ir…

Šventės buvo saldžios ir sočios, o dabar, suvalgę visus patiekalų, užkandžių ir desertų likučius, galime grįžti į įprastą gyvenimo ritmą – darbe, namuose ir virtuvėse. Paskutinę gruodžio savaitę pripildyti šaldytuvą…

Buvo Kalėdos. Paprastos, jaukios, tarp pačių artimiausių. Labai sočios ir labai skanios. Aš, kaip paprastai, dirigavau saldžiąjam stalui, todėl šventės buvo ir gausiai saldžios. Ragavom ir Marjolaine tortą (apie jį…

Keistas tas jausmas: vakar dar buvo saulėtas pavasaris, o šiandien – vėl skruostus ir nosį kandanti žiema. Gera trumpam pabėgti iš žvarbios mūsų realybės, bet visada gera ir grįžti. Nors…

Pirmoji mūsų tolima kelionė buvo į Egiptą. Tai buvo pirmoji mano kelionė lėktuvu apskritai, todėl malonaus jaudulio tikrai netrūko: prieš skrydį negalėjau užmigti, skrydžio metu buvau pasirengusi nufotografuoti kiekvieną debesį,…

Prieš keletą dienų, kažkokių nostalgiškų nuotaikų pastūmėta, ėmiau vartyti senus „Saulėtos virtuvės” puslapius. Skaičiau įrašus vieną po kito, vertinau nuotraukas, prisiminiau gerus ir dar geresnius skonius. Prie ne vieno recepto…

Vaje, kokį skanų tortą valgiau sekmadienį! Nuostabiai skanų. Tokį gerą, kad, pasidavus akimirkos silpnumui, sakiau – viskas, nebekepsiu daugiau tortų, surasiu, kas pagamino šį ir užsisakysiu. Daug ir dažnai, šypt.…

Vakar, prabėgdama pro vieną didžiausių Kauno turgų, pastebėjau, kad šilauogių dar yra. Pas vieną, antrą, trečią prekeivį. Vadinasi, dar ne per vėlu pasidžiaugti puikiu prieš kurį laiką išbandytu receptu –…

Savaitgalio rytas. Ant pečių užsimetusi minkštą chalatą ir pirštais pasitrynus užmiegotas akis, laiptais leidžiuosi į virtuvę. Pripilu arbatinį vandens ir užkaičiu. Jam pradėjus triukšmingai šniokšti ir neramiai burbuliuoti, beriu į…

Oras pajūry buvo fantastiškas. Juokėmės, kad lyg užsakytas: po savaitės liūčių, audrų ir vėjų, viskas penktadienį akimirksniu nurimo ir nusidažė skaisčia dangaus mėlyne. O virš galvų besiridinėjanti saulė taip ir…

„O aš išvažiuosiu prie jūros…” – niūniuoju sau tyliai visą savaitę, nors nė nemėgstu šios dainos. Bet mėgstu jūrą. Tarp pirštų byrantį smėlį. Dūžtančias bangas. Gaivų orą. Sulėtekius ir saulėlydžius.…

Gal ir nėra čia kuo girtis, bet taip jau yra – picą valgau pakankamai dažnai. Mat neretai, nusprendus pavalgyti kur nors mieste, kažkaip vėl atsiduriame tokioje vietoje, kur meniu atskiras…