jogurtas

Lapkritį mylėti sudėtinga. Tamsus, slogus, niūrus. Vakarai vis ilgesni, o vasaros prisiminimai – vis blyškesni. Bet tuo pačiu, tai yra tas mėnuo, kai jaukumas tampa, rodos, apčiuopiamas. Susirango šalia ant…

Mojuoju visiems kavos mylėtojams – ar daug čia mūsų tokių, kurie kavą mėgsta ne tik gerti, bet ir… valgyti, šypt? Ko tik aš nesu gaminus su kava: tortų, pyragų, ledų,…

Birželis kvepia braškėmis, visada. Saldžiai, nostalgiškai, vasariškai. Nei jei dangus už lango grasina rudeninėmis liūtimis, vasara čia: braškių dubenėlyje, ilgose dienose, gyvybe alsuojančioje gamtoje. Artėjantis savaitgalis atneš progų suvalgyti gabalėlį…

Koks gi Kalėdų stalas be baltos mišrainės, tiesa? Pas mus – neįsivaizduojamas. Tik ruošia ją visad mano ir vyro mamos; ačiū joms už tai, jų baltos mišrainės man pačios skaniausios!…

Rudens dienoms tampant vis tamsesnėmis, kelionės yra nuostabus būdas pabėgti nuo pilko dangaus, žvarbių vėjo gūsio ar kažkur giliai širdy besikaupiančio slogučio. Net jei tai – skonių kelionės, vykstančios savoj…

Vienas gražiausių dalykų šeimų gyvenime man yra mažos tradicijos: vakarienė prie staltiese dengto stalo, pasaka prieš miegą ar savaitgalio pabėgimai iš miesto. Mes tokių tradicijų dar neturime labai daug, bet…

Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…

Tai pats paprasčiausias keksas – kvepiantis vanile ir sviestu, paruošiamas lengvai kaip dukart du, minkštas ir labai gardus. Man pats skaniausias, kol dar šiltas, su stikline pieno. Toks mažas šuolis…

Daugiau nei dvi savaites kantriai laukusiems šios sriubos recepto – štai ir jis! Žinau, suprantu, kad vasara diktuoja šaltibarščių madą, bet juk būna kartais, kad norai ir sezonai prasilenkia, tiesa?…

Mamystės jausmas manyje gimė kartu su Joriu. Tada, kai dar mokykloje mergaitės svajojo vieną dieną tapti mamomis, aš tik tyliai linksėjau galva ir mintyse kūriau kitas svajones. Ilgą laiką maniau,…

Kažin, ar kada atsiras „Saulėtoje virtuvėje“ receptas, savo populiarumu nurungsiantis tobuląjį varškės apkepą. Receptas, kuriuo pasidalinau prieš daug metų, dar pačioje tinklaraščio rašymo pradžioje, tikrai puikus ir vertas visų gražiausių…

Norėtųsi man šį tekstą pradėti lyg pasaką: kažkada seniai seniai, gyveno Asta; vieną vakarą ji orkaitėje iškepė tobulus moliūginius varškėtukus. Pasidžiaugusi garsiai, receptą pažadėjusi tinklaraštyje užrašyti greitai, o kitiems, nekantraujantiems,…

Mažiau nei 16 valandų iki kelionės. Jau rytoj ryte lėktuvas kils link Maltos – trečią kartą, bet tų kartų dar, tikiu, galėtų būti ir daugiau (apie pirmą kelionę į Maltą…

Labai aiškiai prisimenu mūsų pirmąją kelionę tolėliau, už Lietuvos ribų. Liepos viduryje sėdome į lėktuvą ir iš jo išlipome Egipte. Dvi iš septynių atostogų dienų skyrėme dardėjimui autobusu iki piramidžių.…

Kiek tik prisimenu, mano mama visada, paklausta, ko norėtų dovanų, ištaria tą patį atsakymą: „vaikai, man tikrai nieko nereikia, jūs patys man esate dovana“. „Taip nebūna!“, – stebėdavausi anksčiau. –…

Buvau pamiršusi vieną auksinę tiesą – koks gėris yra dvi savaitės atostogų! Kai praeito sekmadienio vakarą pagalvojau, jog tai galėtų būti ir paskutinė mano atostogų diena, mintyse sau tyliai padėkojau…

Mūsų virtuvėje, ant spintelės, netoli mano virtuvinių svarstyklių ir didelio stiklinio indo su avižiniais dribsniais, skirtais gardžioms pusryčių košėms, visuomet stovi ir kibirėlis medaus. Gardiname juo kavą ar arbatą, vaikome…

Kai įsisiūbuoja ruduo, atrodo, laikas pradeda eiti lėčiau. Ar pastebėjot? Kokie ilgi vakarai, kai norisi tik grįžti į šiltus namus, įsisupti į šiltą chalatą, pariesti kojas su savimi ir sriūbčioti…

Būna gerų dienų, būna blogų dienų. Kartais reikia tik mažos smulkmenos, kad diena iš vidutiniškos virstų puikia (arba atvikščiai, bet aš linkusi prisijaukinti pozityvų mąstymą, taigi apie tai šįkart nei…

Kartais man visai knieti paklausti kitų maisto tinklaraštininkų – ar nekyla jiems kartais viena kita juoda mintis imti ir… viską mesti? Arba pamėginti „pabūti šiek tiek atskirai“, lyg bandant vieną…