medus

Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…

Laikas bėga. Laimė, kad yra dalykų, kurie bent trumpai akimirkai jį lyg ir sustabdo. Vaiko kvietimas sėsti ant grindų ir kartu pažaisti. Šeimos vakarienė prie bendro staltiese nukloto stalo. Nostalgiški…

Saldūs, šiek tiek lipnūs ir klampūs, šiek tiek traškūs ir tikrai labai charizmatiški – štai tokie yra prancūziški skanėstai, vadinami florentinais. Sako, jų rastumėte kiekvienoje Prancūzijos kepyklėlėje; prie puodelio juodos…

Kai miestai pavirsta Kalėdų miestais. Sausainiai – meduoliais. Šypsenos – Kalėdų ir gerumo šypsenomis, o svajonės ir lūkesčiai – Kalėdų stebuklais. Kai dienos skaičiuojamos iki Kalėdų ryto, kai vakarai ima…

Kaip gera rudens dienomis grįžti namo. Įsmukti pro duris į šiltus namus, nusiauti batus ir nuo pečių nusipurtyti striukę. Tiesiu taikymu į virtuvę – puodelio arbatos, o gal kavos. Kad…

Labai dažnai maistas nėra tik maistas. Dažnai jis neša žinutę, kuria istorijas. Maistas suartina susėdusius prie bendro stalo. Kuria prisiminimus, perpintus skoniais ir aromatais. Kartais, pasidalinus šokolado gabalėliu, gimsta visą…

Būna gerų dienų, būna blogų dienų ir būna dienų, kurios prasideda rieke naminės duonos. Gal ir truputį liūdna, bet niekada nebuvau didelė naminės duonos kepėja. Man nuoširdžiai patinka idėja apie…

0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…

O tada pakilo vėjas… Šiurkštesnis už tuos vasarinius gūsius, piktesnis ir kur kas žvarbesnis. Sėdėjau terasoje, lėtai vakarėjant, susisupus į pledą iki nosies galiuko. Galvojau apie tai, kad vakarai jau…

Iki pat paskutinės vasaros dienos įsikibusi laikiausi kalendoriaus lapelių ir vis kartojau: vis dar vasara, vis dar vasara… Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – atrodo, kad tie vasarai skirti…

Tai koks vis tik tas pasaulis – didelis, o gal mažas? Atrodytų, begalinis, bet tuo pačiu – jei tik panorėjai pajausti Amerikos skonį savuos namuos, vienas-du, ir prašom. Man vis…

Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…

Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…

Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…

Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…

Mano pavasaris pilnas citrinų. Nejuokauju; rodos, kasdien kažkur įspaudžiu bent lašą jų sulčių, nutarkuoju saują geltonų žievelių. Vieną po kito verdu saulės spalvos stiklainėlius citrinų kremo. Nenuostabu, kad ir galvodama…

Viskas, ką šiandien pasakysiu, galėtų būti vien melas ir pokštai, bet dalykas tas, kad talento apgaudinėti aš nelabai turiu. Jei tik sukurpiu kokį linksmesnį planą, pradedu prunkšti iš juoko dar…

Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……

O dabar pakelkite rankas tie, kurie jaučiasi lengvai pamišę dėl bananų duonos… aš, AŠ! Nesuskaičiuočiau, kiek skirtingų receptų jau išbandžiau ir, kaip taisyklė, dažniausiai visos duonelės iškepa nuostabiai gardžios. Ši…

Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…