Visada buvau miesto vaikas. Gimiau mieste, užaugau, ėjau į mokyklą, kas mėnesį vykdavau į biblioteką, išsiruošdavau į pasivaikščiojimus – mano gyvenimas vyko labai riboto dydžio miesto burbule. Tik vasaros buvo…
Pažadėkite sau pradėti nuo rytojaus ir, garantuoju, nepavyks. DABAR yra pats geriausias laikas. Taip, man irgi vis dar beprotiškai sunku išmokti šitą neįtikėtinai paprastą taisyklę. Nieko kito, apart dabar, mes…
Ruduo man visada kvepėjo obuolių pyragais. Kava su moliūgų sirupu ir pienu. Voveraitėmis su grietinėle. Naujomis pradžiomis. Ir jaukiais vakarais. Tik šiemet ruduo atėjo kažkaip kitaip. Išskridę į saulėtus kraštus…
Vos tik už lango ima barbenti lietus ar po kojomis sušiugžda jau nukritę pageltę lapai, taip ir šnabžda kažkas mintyse – rudenėja… Galbūt ir taip, bet – trepteliu mintyse koja…
Kažin, kiek kartų žmogui reikia pamėginti būti kažkuo kitu, kad suprastų, jog tikrieji džiaugsmai, savęs realizavimas, pilnatvė ir harmonija laukia tame kelyje, kuris yra skirtas TAU? Bandymas būti kažkuo kitu…
Man patinka save apsupti gražiais daiktais. Jų dėka gyvenimas tampa gražesnis ir laimingesnis, o dienos mielesnės; ir aš nesutinku, kad tai yra paviršutiniškumas. Su gražia suknele aš jaučiuosi kur kas…
Pakalbėkime šiandien taip labai moteriškai. Apie kūno linkius, figūrą ir svarstykles-melages. Man visada labai žavu girdėti moteris, kurios dėl to visiškai nesirūpina ir apie tai visai negalvoja, bet lygiai taip…
O buvo taip: dar praeitais metais, eilinį kartą pažadėjusi sau nuo rytojaus tikrai imti gyventi sveikiau, ėmiau ir nusipirkau nelabai protingą kiekį bolivinių balandų. Gal ir nieko tokio, jei ne…
Penktą valandą ryto naktis dar maišos su rytu. Kojas iš lovos iškeliu drumzlinoje prieblandoje, o kol stoviu po tai šaltu, tai karštu dušu (prabusti juk kažkaip reikia), tas kambarius gaubęs…
Aš manau taip: Tu gali būti kuo tikriausias virtuvės guru, tobulai valdantis visus virtuvės prietaisus, perskaitęs visas įmanomas kulinarines knygas, mintinai mokantis visą virtuvės terminologiją ir sugebantis vienu mikliu judesiu…
Dievinu pavasarį. Dabar už lango – pats gražiausias metų laikas. Vieną rytą prabundi ir supranti, kad per naktį viskas sužaliavo. Kitą rytą suvoki – viskas žydi. Vyšnios. Slyvos. Obelys. Žydi,…
Prieš keliaujant į Sardiniją, sugaišau marias laiko planuodama vos kelias dienas šioje Italijos saloje. Kaip visiems sakiau, planuojant pusantro mėnesio kelionę aplink pusę Amerikos, man viskas ėjosi daug lengviau ir…
Kaip ir kasmet, taip ir šiemet – po Naujųjų nakties daugelis ėmė kalbėti ir rašyti apie 2014-ųjų pažadus ir planus. Tiesą sakant, man apie juos skaityti labai įdomu – kažkaip……
Užsimetus ant pečių megstuką, lėtai siurbčioju arbatą. Tylu. Ramu ir tuščia. Už lango gatve važiuojantis motoroleris visomis jėgomis paspaudžia garso signalą, ir krūpteliu. Padedu knygą į šalį, susižvejoju arbatoje paskendusią…
Ši savaitė – ne iš lengvųjų. Kartais emocijos, kurios sklando aplink tave, ir emocijos, kurios slepiasi tavyje, ima smaugti. Ir taip stipriai norisi nuo visko pabėgti. Bet bėgiojimo aš negaliu…
Tai štai ką reiškia būti suaugusiam. Darbe sėdėti nuo pusės devynių iki pusės šešių. Per visą vasarą nespėti nuvažiuoti prie lietuviško pajūrio ir pasidžiaugti ledinėm bangom. Visiškai neįdegti (nes nuo…