moliūgai

Sūrio tortai – mano meilė. Sodrūs, švelnūs, kremiški. Vienas gabalėlis, ir apsąla širdis. Ruduo vis dar už lango, o moliūgų sezonas begalinis, tad ir savaitgalio deserto sluoksniuose – ne tik…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…

Rudens derliaus sezonas įsibėgėja: moliūgai šen, obuoliai ten – tik spėk kepti pyragus! Vienu labai gardžiu savaitgalio deserto receptu pasidalinsiu jau šį penktadienį, o kol kas kviečiu vieną žingsnį žengti…

Daugiau daržovių, daugiau spalvų lėkštėje, daugiau šviežio derliaus, daugiau natūralių vitaminų – ruošdama pietus ar vakarienę, aš tikrai stengiuosi, kad maistas būtų subalansuotas ir vertingas. Seniai praėjo tie laikai, kai…

Žinau, būtų naivu tikėtis, kad dar nesate atradę savo mylimiausio moliūgų sriubos recepto. Juk pats moliūgų sezono įkarštis! Tik paklausykit, ir tikrai išgirsit: apie ant viryklės kunkuliuojančius moliūgų sriubos puodus,…

Žinot, ką pastaruoju metu veikiu? Laukiu. Kad ir kiek kartų sau priminčiau (kad ir kaip garsiai tuos priminimus sau kalbėčiau), gyventi „dabar ir čia“ su kiekviena diena tampa vis sudėtingiau,…

Kai kuriuos receptus, prieš pasidalindama su jumis, išbandau tiek kartų, kad galėčiau, kaip kad šįkart, garantuoti: šie takai puikiai tinka sočiam užkandžiui, pietums, vakarienei ir net pusryčiams; jie pradžiugins draugų…

Norėtųsi man šį tekstą pradėti lyg pasaką: kažkada seniai seniai, gyveno Asta; vieną vakarą ji orkaitėje iškepė tobulus moliūginius varškėtukus. Pasidžiaugusi garsiai, receptą pažadėjusi tinklaraštyje užrašyti greitai, o kitiems, nekantraujantiems,…

Dabar toks keistas metas – lapkričio vidurys. Vieni dar gyvena rudens nuotaikomis, kiti jau skaičiuoja dienas iki Kalėdų. Kažkas dar laikosi įsikibęs vasaros prisiminimų, o kažkas – bando aplenkti laiką,…

Jei man tektų rinktis – tradicijos ar modernūs vėjai – prie Kūčių stalo aš nė nemirktelėjusi pasirinkčiau tradicijas. Neįsivaizduoju jo be močiutės virtų pyragėlių su raudonomis uogomis; be mūsų, šeimos…

Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…

Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi…

Nepuolu priešintis, kai kas nors mane juokais ima ir pavadina Kalėdų elfu. Myliu Kalėdas taip stipriai, kad tikriausiai drąsiai galėčiau juo būti. Juk Kalėdos ir jų laukimas – tie stebuklai,…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Oi. Kad jūs žinotumėt. Aš tikrai nesu įpratusi sulaukti tiek daug dėmesio, kiek jo sulaukiau pastarosiomis dienomis. Daug kas juokauja, kad turėčiau nosį kelti aukštyn, o aš tuo tarpu, bandydama…

 Apčy. Apčy. Šniurkšt. Apčy. Ech, tas ruduo… ta žiema, kuri čia pat, už kampo. Ir.. o kur mano nosinaitės? Apčy. Visi tie čiauduliai ir nosinių kalnai, ir skaudanti galva, ir…

Man visada patiko tie visi gal kiek banalūs amerikietiški filmai apie šeimą, apie meilę, apie švenčių laukimą. Apie Kalėdas. Tuose filmuose tokios gražios spalvos, tokios plačios šypsenos, o juokas –…

Teisūs yra tie, kurie sako: niekada nesakyk niekada. Ir pati tuo įsitikinau ne kartą. Juk tikrai sakiau, kad “niekada nedėvėsiu siaurėjančių džinsų”; “niekada negaminsiu”; “niekada nestudijuosiu teisės ar ekonomikos”; “niekada…

Būna gerų dienų, būna blogų dienų. Kartais reikia tik mažos smulkmenos, kad diena iš vidutiniškos virstų puikia (arba atvikščiai, bet aš linkusi prisijaukinti pozityvų mąstymą, taigi apie tai šįkart nei…

Tyliai, nebyliai, pamažu. Ateina ruduo. Sakau, matyt, suaugau. Anksčiau atsisveikinimas su vasara man reiškė tik liūdesius, rudenines depresijas ir gerų dalykų pabaigą. O dabar taip nėra. Dabar, suprantu, viskas tęsiasi.…