moliūgai

Į eterį ir vėl sugrįžta rubrika „ką turiu, tą valgau“, arba tiksliau – iš to, ką turiu, kažką gaminu. Iš spintelės traukiau paskutinį ano sezono moliūgą, iš šaldytuvo išgelbėjau ilgai…

Šokolado, moliūgų ir cinamono derinys – rudeniškas, labai jaukus. Ypač, kai visi produktai susitinka minkšto šokoladainio gabalėlyje. Tai desertas, žavus tiek savo išvaizda, tiek skoniu. Kvapnus, saldus ir tobulai skanus…

Būna, kad leidžiu indams padiktuoti recepto temą. Taip buvo ir šįkart: paėmiau į rankas raižytas storo krištolo taures ir supratau – tiramisu. Ne bet koks, o moliūginis, rudeniškas, gausiai pagardintas…

Dar vienas paprastas, greitas ir skanus receptas iš „šakar-makar“ receptų skyrelio. Sakiau tikrai ne kartą, kad tokius labai mėgstu; dažniausiai jie gimsta iš mano pastangų sunaudoti šaldytuve ir spintelėse kantriai…

Moliūginė pieniška kava, pagardinta šildančiais prieskoniais, – klasika, atkeliavusi iš Jungtinių Valstijų. Didelio ir garsaus kavinių tinklo sezoniniame meniu pumpkin spice latte pirmąkart buvo pristatyta 2003-aisiais, ir kone iškart tapo…

„Moliūgai!”, – pagalvojau iškart, pamačiusi oranžines ir pieno baltumo lėkštes, ir jau žinojau, kokį pyragą kepsiu. Trupininį, su švelniu varškės ir moliūgų kremu. Jis kvepia rudens dienomis, ilgais vakarais, saldžiais…

Košės diena! Ar žinojote, kad ji minima šiandien? Ta proga dalijuosi dar vienu košės receptu. Rudeninė, jauki, kvapni, labai skani – moliūginė avižinė košė! Skaniausią avižinę košę man pavyksta išvirti…

Sausainių būna visokių: mažų ir didelių, traškių, trapių ir minkštų, saldžių ir nelabai, kvepiančių vanile, šokoladu, o kartais – jaukiausiomis rudens dienomis. Jei yra pasaulyje būdas prisijaukinti apniukusias, lietingas rudens…

Sūrio tortai – mano meilė. Sodrūs, švelnūs, kremiški. Vienas gabalėlis, ir apsąla širdis. Ruduo vis dar už lango, o moliūgų sezonas begalinis, tad ir savaitgalio deserto sluoksniuose – ne tik…

Pabundu nuo įkyraus žadintuvo signalo. Kaip ir kasryt, iš pradžių bandau apsimesti, kad jo negirdžiu – gal tik sapnuoju? Pramerkti akis rytais, kai kambaryje dar neišsisklaidžius nakties tamsa, prireikia valios…

Rudens derliaus sezonas įsibėgėja: moliūgai šen, obuoliai ten – tik spėk kepti pyragus! Vienu labai gardžiu savaitgalio deserto receptu pasidalinsiu jau šį penktadienį, o kol kas kviečiu vieną žingsnį žengti…

Daugiau daržovių, daugiau spalvų lėkštėje, daugiau šviežio derliaus, daugiau natūralių vitaminų – ruošdama pietus ar vakarienę, aš tikrai stengiuosi, kad maistas būtų subalansuotas ir vertingas. Seniai praėjo tie laikai, kai…

Žinau, būtų naivu tikėtis, kad dar nesate atradę savo mylimiausio moliūgų sriubos recepto. Juk pats moliūgų sezono įkarštis! Tik paklausykit, ir tikrai išgirsit: apie ant viryklės kunkuliuojančius moliūgų sriubos puodus,…

Žinot, ką pastaruoju metu veikiu? Laukiu. Kad ir kiek kartų sau priminčiau (kad ir kaip garsiai tuos priminimus sau kalbėčiau), gyventi „dabar ir čia“ su kiekviena diena tampa vis sudėtingiau,…

Kai kuriuos receptus, prieš pasidalindama su jumis, išbandau tiek kartų, kad galėčiau, kaip kad šįkart, garantuoti: šie takai puikiai tinka sočiam užkandžiui, pietums, vakarienei ir net pusryčiams; jie pradžiugins draugų…

Norėtųsi man šį tekstą pradėti lyg pasaką: kažkada seniai seniai, gyveno Asta; vieną vakarą ji orkaitėje iškepė tobulus moliūginius varškėtukus. Pasidžiaugusi garsiai, receptą pažadėjusi tinklaraštyje užrašyti greitai, o kitiems, nekantraujantiems,…

Dabar toks keistas metas – lapkričio vidurys. Vieni dar gyvena rudens nuotaikomis, kiti jau skaičiuoja dienas iki Kalėdų. Kažkas dar laikosi įsikibęs vasaros prisiminimų, o kažkas – bando aplenkti laiką,…

Jei man tektų rinktis – tradicijos ar modernūs vėjai – prie Kūčių stalo aš nė nemirktelėjusi pasirinkčiau tradicijas. Neįsivaizduoju jo be močiutės virtų pyragėlių su raudonomis uogomis; be mūsų, šeimos…

Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…

Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi…