obuoliai

Mano gyvenime dabar toks metas, kai net nežinau, ko labiau laukti. Nes laukti yra tiek daug ko, tiek daug visko! Gimtadieniai, kelionės, grįžimai, šventės. Ar aš minėjau, kad laukti mėgstu…

Pagaliau atėjus baltai ir žvarbiai žiemai, mielai nė nosies galiuko nekiščiau iš šiltų namų. Iki saulei pakylant skendėčiau šiltuose pataluose, o vėliau, įsisupus į minkštą chalatą, tipenčiau į virtuvę plikytis…

Toks jau dalykas yra ta likimo ironija: tu be proto mėgsti suktis virtuvėje, o Jis nė velnio nemėgsta valgyti. Taip taip, čia apie mane. Apie merginą, iš kurios likimas nusprendė…

Vaje, kokį skanų tortą valgiau sekmadienį! Nuostabiai skanų. Tokį gerą, kad, pasidavus akimirkos silpnumui, sakiau – viskas, nebekepsiu daugiau tortų, surasiu, kas pagamino šį ir užsisakysiu. Daug ir dažnai, šypt.…

Pirmadienis. Septinta valanda ryto ir skambantis žadintuvas. Ta pati įkyri melodija – jau bent kokius ketvirtus metus iš eilės, ir kaip neišprotėti? Geroji pusė ta, kad labai greitai norisi ją…

Tikriausiai man pritars daugelis maisto tinklaraštininkų: kai ateina šventės, artimų žmonių gimtadieniai ar tiesiog progos, kuriomis norime nustebinti bei pasveikinti tuos, kuriuos mylime labiausiai, mes neriamės iš kailio. Ieškodami skaniausio…

Jau seniai „Saulėtoje virtuvėje” nebuvo jokio torto. Buvo sausainių ir pyragų, keksiukų ir keksų, visokiausių gardumynų dailiuose stikliniuose indeliuose ir net gardžių kavų su grietinėlės kalnais… o štai torto tikrai…

Pyragui iškepti kartais reikia pusantros valandos, o kartais pakanka vos keturiasdešimt ir penkių minučių. Yra ir tokių – tų, kepamų puodeliuose mikrobangų krosnelėse – kurie sėkmingai iškepa vos per tris…

Man labai patinka rašyti. Bet ar tai reiškia, kad turėčiau rašyti knygą? Ar ją kas nors skaitytų? Man patinka ir piešti. Lapų, lapelių ir sąsiuvinių kampučiuose pripaišyti gėlyčių, saulyčių ir…

Ruduo. Kai žolė po obelimi tampa raudona nuo žemyn bumbsinčių obuolių, supranti – jau ruduo. Tas, kuris paprastai ateina tyliai, nelauktai ir netikėtai. Nuspalvina žemę tūkstančiai margaspalvių medžių lapų, nubarsto…

Ar žinote, koks jausmas yra vasario pabaigoje, iki pavasario nelikus nė savaitei, gauti kalėdinių dovanų? Tikriausiai ne. O aš žinau! Jausmas labai geras. Aišku, truputį keistas, ypač, kai tomis dovanomis…

91 valanda. 2 skrydžiai lėktuvu. 1500 kilometrų automobiliu. 4 valandos miego per parą. Ir dešimtys trumpų snūstelėjimų. Liverpulis. Londonas. Edinburgas. Tūkstančiai nuostabių vaizdų ir įsimintinų akimirkų. Atostogų būna pačių įvairiausių,…

Dienos vis trumpesnės ir trumpesnės. Rytai tamsesni, o vakarai ilgesni, vis anksčiau apgaubiantys namus pilkšva skraiste, panardinantys paskutinius dienos spindulius po stora tamsos paklode. Kol godžiai gaudome pačias pačias paskutines…

Man patinka pavasaris. Dėl daugelio dalykų, o tarp jų – tuo, kad pagardina kasdienybę šviežiu oro gūsiu. Pažadina dideles svajones ir norą keisti(s). Pradėti sportuoti. Lankyti dailės pamokas. Kiekvieną penktadienio…

Rūpestį sumaišyk su dėmesingumu ir žiupsneliu kantrybės. Sudėk gabalėliais pjaustytą valią ir trink tarp pirštų, kol susidarys trupiniai. Įpilk kelis šaukštus meilumo ir išminkyk elastingą tešlą. Įdarui porą stiklinių meilės…

Kai kalba pasisuka apie saldumynus, aš nebūnu baisiai išranki. Šokoladiniai gardėsiai, jaukūs sausainėliai, širdį džiuginantys gabalėliai pyrago ar mažučiai nuodėmingi saldainėliai – aš juos visus tiesiog dievinu. Kartais susimąstau, kas…

Drįstu spėti, kad obuolių pyragai yra tie pyragai, kuriuos močiutės dažniausiai kepa savo anūkams, o mamos – vaikučiams. Ir kad obuolių pyragai yra būtent tie pyragai, kuriais dažniausiai tie jau…

Kartais žmonės būna kategoriški. Kartais aš būnu kategoriška. Viskas juoda arba balta – viskas tik gerai arba… tik blogai. Dar kartais žmonės mėgsta būti akli – niekad nepastebėti, jog stiklinė…

(Skaičiuojam toliau. Liko 9 valandos (tik? net?)! ) Šiemet pas mus daug obuolių. Saldžių, rūgštelėjusių, saldžiarūgščių. Nuvažiavus į sodybą savaitgaliais, gali rinkti glėbiais ir atversti didžiulį segtuvą, akimis ieškant kepinių…

Obelys, aplipusios raudonskruosčiais obuoliukais, jau pradėjo marginti pievas. Įsiklausius į tylą ramioje sodyboje, lengviausiai gali išgirsti periodiškai pasikartojančius duslius “dunkst” – dar vienas obuolėlis nukrito žemyn. Tai reiškia ne ką…