Vis dar tęsiasi žiema, tęsiasi ir jaukių sriubų sezonas. Būtent tokias – tirštas ir sočias – mėgstu labiausiai. Jos yra lyg tas mylimas šiltas megztinis, lyg minkštutės spalvotų vilnos siūlų…
Po žiemos švenčių maratono visą sausį galvoju apie tai, kaip esu pasiilgusi paprasto, šilto, jaukaus naminio maisto. „Kaip norėčiau kokios skanios sriubytės…“, – dažną dieną sukasi mintyse, sprendžiant vakarienės klausimą.…
Dar viena sriuba į jaukių sriubų kolekciją – rudenį jų tikrai nebus per daug! Avinžirniai ir ryžiai tarpusavyje dera puikiai – ne veltui ir avinžirnių karis dažniausiai yra patiekiamas su…
Baltą mišrainę iš inercijos turbūt būtų galima valgyti nuo Kalėdų ligi pat Naujų (ir jei tik norisi – valio!), bet aš šįryt prabudau su mintimis apie… sriubą. Paprastą, jaukią, šildančią…
Tęskime rudens sriubų sezoną su jaukia šamo ir perlinių kruopų sriuba. Tirštos sriubos dubenėlyje – ir aromatingos prieskoninės daržovės, ir švelni grietinėlė, ir bulvės, perlinės kruopos, ir šlakelis citrinų sulčių.…
Ar mėgstate tirštas, sočias ir šildančias sriubas? Kol ant viryklės kunkuliuoja puodas, jaukaus jų aromato prisipildo visi namai. Taip kvepia ruduo, tiesa? Ne tik pyragais, bet ir gardžiausiomis sriubomis. Tirštos…
Sriubos diena man galėtų būti kiekviena diena, jei tik visos sriubos būtų tokios – jaukios, tirštos, sočios, pilnos sodraus skonio ir aromato. Angliškai tokio tipo sriubos vadinamos hearty soup. Nereikėtų…
Skaičiuoju dienas iki pavasario, bandydama neburnoti ant kaip visad ilgos žiemos. Kai ji nusidažo baltai, važiuojam į mišką pasivaikščioti. Kai šaltukas kanda nosį, o už lango – vien pilki atspalviai,…
Sutikit, gyvenimas gražesnis (ir lengvesnis, ir džiaugsmingesnis!), kai vakarienei paruošti užtenka vienintelio puodo, o ją noriai valgo visa šeima. Be to, ūkiška virtuvė yra pati mieliausia pasaulio virtuvė, tad jaukūs…
Apkabinti galime rankomis. Žodžiais. Akimis. Apkabinti galime darbais – išvirę katilą troškinio ir tiesdami kupinas lėkštes tiems, kurie pripildo mūsų namus ir širdis meilės. Sotus ir šildantis, jaukus ir gardus…
Ir vėl lyja. Dar truputį ir, atrodo, lietus galėtų nuplauti visus vasaros prisiminimus. Vaikiško krykštavimo pilnos maudynės ežere, savaitgaliai kaime, lysvėse nokstančios braškės, kepsninėje spragsinčios malkos ir gardžiausi pietūs gamtoje,…
Kol pavasaris dar truputį erzina – tai kutena skruostus saulės spinduliais, tai vėl pasislepia po storu pilkų debesų sluoksniu ar prapliumpa lietumi, – priimu tai kaip progą papasakoti apie sriubą,…
Ruduo. Tas, kur kvepia arbatomis ir pasaldintas medumi. Pilnas kojinių minkštumo ir pledų šilumos. Lepinantis ilgais vakarais. Su trupučiu nostalgiško liūdesio. Ilgesio. Įkvėpimų. Kupinas progų gyventi šiek tiek lėčiau. Kviečiantis…
Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…
Puikiai prisimenu, kad šią sriubą viriau pačiomis paskutinėmis liepos dienomis. Skaičiavau dienas iki rugpjūčio 5-osios, iki lemtingo pilnų 37 savaičių nėštumo termino; visos, kurios kada nors laukėsi ar laukiasi dabar,…
Visi mano giminės, artimieji ir draugai puikiai žino – valgau aš daug ką, bet paprikų tiesiog negaliu pakęsti. Kai namuose kas nors pjausto paprikas, tiesiog išeinu iš virtuvės. Tas kvapas……