Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau kirba artėjančio pavasario nuojauta, vis tiek – vis dar žiema. Vis dar žvarbu. Dar nejauku išlįsti iš šildančių megztinių, vakarais rankos tiesiasi apkabinti kvapnios arbatos puodelį, o savaitgaliais norisi save lepinti pyragais, ne ledais. Dienos jau ilgesnės, bet vis dar trumpos; šviesesnės, bet dar truputį per pilkos.
Akys pasiilgusios žalumos ir skaisčiai mėlyno dangaus, nosis menkai teprisimena tą gyvą ką tik nupjautos žolės kvapą. Širdis ilgisi pavasario, bet… vis dar žiema.
Ir valgiai, ruošiami virtuvėje, vis dar žiemos valgiai. Jaukūs, šilti, sotūs, maistingi. Comfort food, – anglų kalboje yra dviejų žodžių junginys, pasakantis viską. Jaukus maistas, namų maistas. Maistas sušalusioms rankoms, maistas pavasario išsiilgusioms širdims.
Tokia yra ši sriuba. Jauki ir šildanti. Soti. Nuostabiai aromatinga. Ypač gardi.
Kokia jos paslaptis? Matyt, kelios. Pirmiausia ir svarbiausia, sako, yra meilė, kurią sudedi į maisto ruošimą, o aš jos įdedu, man rodos, tikrai daug. Antra, svogūnai, morkos ir saliero stiebai. Pakepinus šlakelyje aliejaus, pakvimpa visi namai. Atrodo, kasdieniai produktai, bet atsidūrę viename sriubos puode jie susigroja kaip niekas kitas. Tobulai! Kokosų pienas sriubai suteikia malonaus švelnumo, vos apčiuopiamos, tačiau kažkur netoliese sklandančios egzotikos. O štai prieskoniai, neabejoju, yra daugiau nei svarbūs, kai kalbame apie sriubas. Jau ir šiaip puikų jų derinį pagardinus šlakeliu kokybiško alyvuogių aliejaus ir lašeliu citrinos sulčių – dievaži, pasaka!
Alyvuogių aliejų, beje, yra tiek rūšių ir pavadinimų, kad lengva pasiklysti asortimente, derinimo subtilybėse, galų gale, kokybės niuansuose. Paėmus pirmąjį pasitaikiusį butelį iš prekybos centro lentynos, didelė tikimybė, taip ir nesužinosime, kodėl tasai alyvuogių aliejus taip vertinamas ir garbinamas pusėje pasaulio – negalėsime to sužinoti, jei nusipirksime pusėtiną, neišraiškingą, savo pavadinimo nevertą aliejų. Nesigėdiju prisipažinti, kad mano virtuvės spintelėje alyvuogių aliejaus būta labai įvairaus, nuo visai prasto (beskonio, bekvapio) iki tikrai gero – tokio, kuris turi charakterį, aromatą, skonį, net dominuojančias skonio natas!
Juk niekas negimė mokėdamas ir žinodamas, tiesa? Nieko tokio yra nežinoti. Svarbiausia tai, kad mes galime mokytis ir sužinoti vis daugiau!
Šiai sriubai rinkausi šlakelį ypač tyro alyvuogių aliejaus „Tortiglione“, kurį į Lietuvą atvežė „inTASTE world“ – žmonės, skleidžiantys žinią apie kokybiško aliejaus vartojimo kultūrą (mane nuoširdžiai žavi žmonės, turintys pakankamai drąsos išsikelti sau dideles misijas, ir pakankamai daug aistros savo veiklai, kad diena iš dienos tą darytų su meile ir tikėjimu!).
Taigi, truputėlį apie aliejų, kuris kartu su sriuba ir yra šios dienos žvaigždė mano saulėtoje virtuvėje. Dar prieš kelias savaites apie šį itališką alyvuogių aliejų nežinojau ničnieko, bet dabar galiu pasakyti štai ką – jis puikus. Žinau, nekonkretu, ir man net gaila, kad nesu pakankamai talentinga į žodžius sudėti skonį bei aromatą. Jis kvepia žolelėmis, o paragavus supranti, kad tas palyginti švelnus aromatas yra truputį apgaulingas – aliejus intensyvaus skonio, šiek tiek kartus ir šiek tiek aštrus. Be to, „Tortiglione“ spaudžiamas iš dar žalių, nesunokusių alyvuogių, todėl aliejuje gausu antioksidantų.
Su šia sriuba „Tortiglione“ derėjo tiesiog idealiai. Sriubą jau ir taip pagardinusi pikantiškais prieskoniais, sekundę dvejojau, ar aliejaus intensyvumas nebus pernelyg ryškus, ar nebus visko per daug, bet mano nuojauta buvo teisinga – pikantišką sriubos skonį aliejus praturtino švelniu žolelių aromatu, o kartumo ir aštrumo poskoniai čia labai tiko.
Kol dar žiema, išsivirkite šios šildančios sriubos. Pagardinkite ją šlakeliu kokybiško alyvuogių aliejaus. Ir mėgaukitės! Mėgaukitės, nes juk tokia ir yra ilgos žiemos išgyvenimo paslaptis – jaukūs ritualai, nauji šildantys skoniai, malonūs pasilepinimai. Kartais visi jie slepiasi gardžios sriubos dubenėlyje!
Lęšių ir saldžiųjų bulvių sriuba su špinatais
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
2 valg. š. alyvuogių aliejaus
2 svogūnų (1 puodelio svogūnų kubelių)
3-4 morkų (1 puodelio morkų kubelių)
3 saliero stiebų (1 puodelio salierų riekelių)
400 g saldžiųjų bulvių
6 česnako skiltelių
1 arb. š. maltos kalendros
½ arb. š. malto kumino
1 arb. š. saldžiosios paprikos miltelių
½ arb. š. kajeno paprikos
½ arb. š. grūstų juodųjų pipirų
½ arb. š. druskos
4 stiklinių (1 l) vištienos sultinio
1 ½ stiklinės (270 g) raudonųjų lęšių
1 skardinės (400 ml) kokosų pieno
100 g špinatų
¼ citrinos sulčių
Patiekti:
petražolių
citrinos skiltelių
žiupsnio šviežiai grūstų pipirų
šlakelio ypač tyro alyvuogių aliejaus „Tortiglione“
GAMINIMO EIGA
1. Dideliame puode įkaitinkite aliejų. Suberkite kubeliais supjaustytus svogūnus ir pakepinkite porą minučių, kol šie taps skaidrūs ir suminkštės. Suberkite kubeliais pjaustytas morkas, saliero stiebus, saldžiąsias bulves ir smulkiai sukapotas česnako skilteles. Maišydami pakaitinkite porą minučių.
2. Suberkite prieskonius, išmaišykite ir užpilkite sultiniu. Suberkite lęšius. Užvirkite, tuomet sumažinkite ugnį iki vidutinės ir uždengę dangčiu virkite apie 15-20 minučių, kol daržovės ir lęšiai bus išvirę.
3. Rankiniu trintuvu šiek tiek patrinkite sriubą, kad ji taptų labiau kreminės tekstūros, tačiau nesutrinkite jos visos – palikite nesutrintų lęšių ir daržovių gabalėlių (jei bijote pernelyg sutrinti sriubą, tiesiog perpilkite trečdalį ar pusę jos į kitą dubenį, sutrinkite ir tuomet supilkite atgal į puodą).
4. Supilkite kokosų pieną, suberkite pasmulkintus špinatus ir išmaišykite. Pavirkite dar 5 minutes.
5. Nuimkite nuo ugnies, įspauskite ir įmaišykite ketvirčio citrinos sultis. Uždenkite puodą dangčiu ir leiskite „sriubai“ pailsėti pusvalandį – galite paruošti ją iš vakaro ir patiekti ją kitą dieną pašildytą, tuomet ji bus tik dar gardesnė.
6. Supilstę sriubą į dubenėlius, apšlakstykite intensyvaus skonio ypač tyru alyvuogių aliejumi, patiekite papuošę petražolės šakelėmis, citrinos skiltele ir žiupsniu šviežiai grūstų pipirų.
Recepto idėja: Little Spice Jar
Įrašas sukurtas bendradarbiaujant su „inTASTE world“.
