Man patinka save apsupti gražiais daiktais. Jų dėka gyvenimas tampa gražesnis ir laimingesnis, o dienos mielesnės; ir aš nesutinku, kad tai yra paviršutiniškumas. Su gražia suknele aš jaučiuosi kur kas…
Neturiu tam laiko. Kaip dažnai šie žodžiai išsprūsta iš lūpų jums, kaip dažnai juos išgirstate iš aplinkinių? Kartais man tikrai atrodo, kad mes visi neturime laiko – kažkur jis ištirpsta,…
Aš nežinau, kokia tai yra ketvirto mėnesio magija, bet ji tikrai egzistuoja. Prisimenu, skaičiau Agnės mintis apie tai, kaip ketvirtąjį dukrytės Sofijos mėnesį ji sugrįžo į save, o motinystė tapo…
Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…
Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi…
Jei matematika ir teorijos niekad gyvenime nemeluotų, lygiai už savaitės tokiu metu turėčiau rankose sūpuoti mūsų mažąjį žirnį. Negaliu patikėti – prieš kelis mėnesius, nėštumui dar tik įpusėjus, sužinojau, kad…
Turiu vieną problemą. Nežinau, ar ją taip galima vadinti, bet – kartais man labai sunku kalbėti apie dalykus, kuriais džiaugiuosi ir didžiuojuosi; apie dalykus, prie kurių ilgai ir nuoširdžiai dirbau;…
Ar kada minėjau, kad turiu keistą įprotį ir jaučiu neįtikėtinai didelį malonumą galėdama šaldytuvą ir virtuvės spinteles ištuštinti iki minimumo, kiek tik tai įmanoma? Man patinka, kai šaldytuvo lentynos pustuštės,…
O buvo taip: dar praeitais metais, eilinį kartą pažadėjusi sau nuo rytojaus tikrai imti gyventi sveikiau, ėmiau ir nusipirkau nelabai protingą kiekį bolivinių balandų. Gal ir nieko tokio, jei ne…
Džiaugiuosi visomis knygomis, su kuriomis dirbau, dirbu ar dar tik dirbsiu. Didžiuojuosi jų autoriais ir vertinu galimybę kiekvieną jų pažinti. Jie – nuostabūs žmonės. Jie yra tie, kurie rašo knygas,…
Kiek prisimenu, visada mėgau duoną. O iš visų duonų, juoda buvo ir yra mano mėgstamiausia. Atminty saugau net vieną ypač ryškų prisiminimą – apie vasarą, kai dirbau vietinėje rajono parduotuvėlėje.…
Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…
Prieš kelias dienas prisiskyniau šakelių su sukrautais pumpurais, pamerkiau jas į vazą ir pastačiau virtuvėje ant baro, šalia vaisių dubens. Anądien, grįžusi po darbo namo, pamačiau pumpurus jau išsprogusius. Šakelės ima…
Sveikas, pavasari! Pagaliau! Po šitiek tamsių rytų, po tiek šaltų dienų ir tokių storų pilkų debesų… pagaliau tu atėjai, toks šviesus ir saulėtas, toks daug žadantis, toks įkvepiantis ir ryškus.…
Naujajame darbe aš jau daugiau nei mėnesį. Šis skaičius man tik dar kartą primena: ką gi, laikas bėga velniškai greitai. Atrodo, kad tikrai dar visai visai neseniai truputį neramia širdimi…
Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…
Visai neseniai internetinis portalas, paprašęs duoti interviu, uždavė vieną klausimą, ne tokį kaip visi. Priverčiantį stabtelėti ir susimąstyti. Manęs paklausė: ar aš moku džiaugtis smulkmenomis, ar esu išlaikiusi gebėjimą pastebėti…
Pavasaris! Vakar, plėšdama kalendoriaus lapus, pagalvojau – tikriausiai šią dieną labiausiai džiaugiuosi tą darydama. Kai pagaliau galiu atsisveikinti su paskutiniu žiemos mėnesiu, keliskart pamirksėjus užmiegotomis akimis atidaryti virtuvės langą ir…
Dievinu pavasarį. Dabar už lango – pats gražiausias metų laikas. Vieną rytą prabundi ir supranti, kad per naktį viskas sužaliavo. Kitą rytą suvoki – viskas žydi. Vyšnios. Slyvos. Obelys. Žydi,…
Iššūkių būna visokiausių. Pavyzdžiui, labai skanių, šaunių ir laukiamų. Žodžiu, tokių, kaip „Kepėjų be stabdžių” iššūkiai. Arba visai nelauktų, visai netikėtų ir visai nė trupučio ne mielų. Tokių, kaip… hm,…