sviestas

Kar-bo-na-dai! Ploni vištienos kepsneliai traškioje džiūvėsėlių plutelėje, patiekti su švelnia bulvių koše ir grietinėlės-garstyčių padažu. Galima prigalvoti dešimtis prašmatnių gurmaniškų patiekalų, štai toks paprastas, jaukus, ūkiškas maistas – tiesiausias kelias…

Kas desertui? Glaistyti varškės sūreliai! Pagaminti namuose juos lengva: prireiks vos kelių paprastų ingredientų, o rezultatas – dar geresnis ir gardesnis nei būtų galima tikėtis. Sūrelių pagrindas, žinoma, varškė. Mano…

Kai prieš kurį laiką pasidalijau kibinų su varške receptu, daugelis rašėte – labai skanu, bet o kur receptas su kiauliena? Šypt. Nieko nuostabaus, juk trapios tešlos kibinai su kiauliena –…

Pusryčių patiekalus galėčiau valgyti visą dieną. Nėra dienoje blogo meto kiaušinių patiekalams, sumuštiniams, varškėtukams ir kitiems skaniems pusryčių reikalams. Pusryčiai vakarienei? Aš tikrai nieko prieš, o jūs? Šios bandelės –…

Metai bėga, bet kai kurie dalykai nesikeičia – virti varškėtukai vis dar yra mėgstamiausias Jorio maistas, o aš vis dar verdu juos bent porą kartų per savaitę, šypt. Na, gerai,…

Šokolado, moliūgų ir cinamono derinys – rudeniškas, labai jaukus. Ypač, kai visi produktai susitinka minkšto šokoladainio gabalėlyje. Tai desertas, žavus tiek savo išvaizda, tiek skoniu. Kvapnus, saldus ir tobulai skanus…

Turbūt kiekvienas turim sau gražiausių kelionių receptą; manasis labai paprastas – kalnai ir sausainiai. Jei kada rašysiu kokią kelionių knygą ar sugalvosiu saulėtos virtuvės vardą keisti į kitą, šį pavadinimą…

Taip, TAIP, tai – kugelis! Senas, geras, fantastiškai skanus! Tinklaraštį rašau jau keturiolika metų ir jame nerastumėt nei vieno recepto, kurį ruošiau ne aš. Išskyrus – šį. Taip jau nutiko,…

Jei reikėtų nupiešti pavasarį, pieščiau jį geltonai ir žaliai: bundantį, saulėtą, šviesų ir šiltą. Čiupčiau ir mėlyną teptuką, kad nutapyčiau aukštą dangų, netemdomą pilkų debesų. Dabar, kai žiūriu į šių…

Tiek daug tortų šiam dideliam pasauly, bet tik keletą iš jų galėtume vadinti tortų tortais! „Napoleonas“ – tortų klasika. Receptas, keliaujantis per kartas ir šeimas, jau yra tapęs dalimi mūsų…

Dar prieš pradėdama rašyti antrąją saldumynų knygą žinojau – jei jau rašysiu, tai joje bus toks tortas. Tortų tortas. Sunkus, saldus, sodrus, tikras. Aguoninis biskvitas, sviestinis kavos kremas su kepintais…

Jei ruduo būtų desertas, jis galėtų būti mielinės bandelės. Minkštos, kvapnios, jaukios, šiltos… Lyg apkabinimas, lyg mielo naminio savaitgalio pažadas. Šios – cinamoninės ir pagardintos karamele – subalansuotos patiems tikriausiems…

Lapkritį mylėti sudėtinga. Tamsus, slogus, niūrus. Vakarai vis ilgesni, o vasaros prisiminimai – vis blyškesni. Bet tuo pačiu, tai yra tas mėnuo, kai jaukumas tampa, rodos, apčiuopiamas. Susirango šalia ant…

Sausainių būna visokių: mažų ir didelių, traškių, trapių ir minkštų, saldžių ir nelabai, kvepiančių vanile, šokoladu, o kartais – jaukiausiomis rudens dienomis. Jei yra pasaulyje būdas prisijaukinti apniukusias, lietingas rudens…

Paprasta, greita, labai skanu. Ir jau tikrai trupučiuką kvepia rudeniu. Net jei už lango šiom dienom – saulė ir plius trisdešimt, voveraitės yra voveraitės. Pasaka, kaip skanu! Šviežias bulves švariai…

Savo namus mes kuriam etapais. Gal ir smagu nepasidaryti visko vienu ypu, nes tuomet užsitęsia ne tik procesas, bet ir džiaugsmas. Mažas šio pavasario projektas – kiemas! Pernai vyras sumeistravo…

Ką veikiate, likus vos dienai iki Velykų? Bandau įsivaizduoti, kaip kunkuliuoja gyvenimas daugelio namuose: marginant kiaušinius, kepant pyragus, vaikant dulkeles ar lyginant staltieses. Kažkas skuba, kažkur bėga – man rodos,…

Koks desertas jums labiausiai primena vaikystę? Man – mamos keptas trupininis pyragas, varškės spurgos ir žagarėliai, dar – marmurinis keksas ir šokoladinis tinginys. Močiutės sausainiai „per tarką“ ir tėčio sviestu…

Pastel de Nata – skamba lyg švelnios muzikos natos, o iš tiesų, išvertus iš portugalų kalbos, tai tiesiog „kreminis pyragėlis“. Pavadinimas išties tikslus, mat traškiame sluoksniuotos tešlos krepšelyje tikrai slepiasi…

Valentino dieną aš dažniausiai prisimenu kaip tą, kai į mokyklą ėjom rankose spausdami lapelius su širdelės formos lipdukais. Maži pipirai, nesuprantantys nei kas, nei kodėl, bet juk taip smagu būdavo…