sviestas

Tai pats paprasčiausias keksas – kvepiantis vanile ir sviestu, paruošiamas lengvai kaip dukart du, minkštas ir labai gardus. Man pats skaniausias, kol dar šiltas, su stikline pieno. Toks mažas šuolis…

Tą liūdesį dėl kelionės į Kretą, kuri taip ir neįvyko atėjus karantinui, aš jau tikrai išliūdėjau. Kaip ir tikriausiai visi, netikėtai atsisveikinę su išvykom į svečius kraštus, atradau, kodėl tai…

Pasaulis stebisi – visi kepa mielines bandeles! Visų namai kvepia cinamonu! Tiek daug rankų minko tešlą, suka ritinėlius ir kaitina orkaites! O kol pasaulis šūkčioja iš nuostabos, aš tyliai galvoju,…

Skiltelėmis supjaustyti, orkaitėje kepti obuoliai man visada buvo labai gardus užkandis. Pabarsčius cinamonu, pagardinus šaukšteliu riešutų sviesto, ar obuolių puseles prieš kepant pripildžius varškės įdaro jie tampa net daugiau nei…

Canelés (Cannelés) De Bordeaux – toks yra pilnas šių gražuolių pavadinimas. Romantiškas jo skambesys neapgauna – tai dar vienas klasika tapęs desertas, kilęs iš romantiškomis istorijomis apipintos Prancūzijos, Bordo krašto.…

Yra toks senas geras posakis „būkim biedni, bet teisingi“. Tai štai, būkim teisingi: nėra labai greito ar labai lengvo būdo pagaminti naminius sviestinius ragelius (kruasanus). Tas burnoje tirpstančių sluoksnių lengvumas…

Laikais, kai visi ieško modernių virtuvės spalvų, aš be proto pasiilgstu… mamos virtuvės. Paprastos, neįmantrios, dažnai nebrangios ir neprabangios, bet – kokie gardūs tie nostalgiški vaikystės skoniai! Mano mama puikiai…

Mūsų gyvenime šiais metais atsirado šis tas naujo. Mūsų sodybos kieme įsikūrė dvidešimt keturi maži mediniai namukai; namukai, kuriuose gyvena bitės, kartais mūsų meiliai vadinamos bitukais. Aviliai, kuriuose kasdien dūzgia…

Ir vėl iš naujo atradau keksiukus. Puikiai prisimenu, kad įsigijusi pirmą jų kepimo formą (o tai buvo prieš nemažai metų), kepiau keksiukus be sustojimo. O dar tos popierinės formelės, kurių…

Anksti ryte, kai aplink dar visiška tamsa, važiuodama į darbą, klausau kalėdinių dainų. Rytinį kavos puodelį gardinu moliūgų sirupu su cinamonu ir kitais šventėmis kvepiančiais prieskoniais. Turėdama laisvą minutę, ant…

Įtariu, kad tikrai ne mano vienos rūsyje jau pūpso nemenkas šviežių bulvių maišas. Ir tikiu, kad ne vienas jau lepinote savo šeimą bulviniais blynais, bulvių plokštainiu ar bent jau bulvių…

Teatras – tai klasika. Moterys, pasipuošusios dailiomis suknelėmis ir aukštakulniais bateliais, ir vyrai, iš spintos išsitraukę marškinius ir kaklaraištį. Prieš spektaklį, prie durų būriuojantis žmonėms, gali pajausti pakilią, šventinę nuotaiką,…

Vieną gražią dieną radau tokį komentarą prie sodos duonos su rozmarinais: “Na, vis tiek ta česnakinė-topas 🙂 Asta, pasidalink jos receptu ir tinklarašty ;)” Ir klausimų nebeliko, kurį gi kitą…

Paryžius – mano svajonių miestas. Jei štai dabar manęs kas nors imtų ir paklaustų, kuriame pasaulio kampelyje labiausiai norėčiau gyventi, nesudvejočiau. Atsakymą ir žinau, ir jaučiu labai gerai. Tos siauros…

Kad ir kaip būtų gaila, liūdna ir kartais net pikta, kartais geri norai lieka.. gerais norais. Dideliais norais, beprotiškais ir svaiginančiais. Norais. Neapčiuopiamais ir neįgyvendintais, vis dar. Net juokinga prisiminti,…

Atrodo, po truputį ateina pavasaris. Vis dar truputį nedrąsiai, tačiau saulės spinduliai kartais išlenda iš už debesies. Melsvai nuspalvina dangų. Ir švelniai paglosto žandą. Priverčia lūpų kampučius pakilti. Ir sušildo…