svogūnai

Dabar toks keistas metas – lapkričio vidurys. Vieni dar gyvena rudens nuotaikomis, kiti jau skaičiuoja dienas iki Kalėdų. Kažkas dar laikosi įsikibęs vasaros prisiminimų, o kažkas – bando aplenkti laiką,…

Ruduo. Tas, kur kvepia arbatomis ir pasaldintas medumi. Pilnas kojinių minkštumo ir pledų šilumos. Lepinantis ilgais vakarais. Su trupučiu nostalgiško liūdesio. Ilgesio. Įkvėpimų. Kupinas progų gyventi šiek tiek lėčiau. Kviečiantis…

Grįžom. Iš atostogų į kasdienį ritmą, iš vasaros į auksines rudens dienas. Į savą virtuvę irgi grįžom ir, o, kaip aš norėjau pasigaminti kažką tokio paprasto, lengvo, jaukaus, rudeniško, šildančio.…

Kol šen ar ten vis išgirstu atodūsį, kad „tie pomidorai niekaip nesibaigia, ką su jais daryti“, aš džiaugiuosi kiekvienąkart, iš mamos šiltnamio parsivežusi dar vieną maišelį. Saldūs, kvapnūs, sultingi –…

Vakar, užmigdžiusi saulėtą virtuviuką, jau buvau liūdno kankinio veidu beeinanti link kompiuterio. Planavau paruošti naują tinklaraščio įrašą, pasidalyti nauju receptu. Savo laimei staiga prisiminiau, kad to daryti aš iš tiesų…

Vakar „Saulėtos virtuvės“ Instagram paskyroje pagaliau atradau laiko (ir drąsos) prabilti apie tarpusavio palaikymą ir garsiau tariamus gražius žodžius. Iniciatyvą #tugeravarai jau pačioje metų pradžioje pradėjo Viktorija, tinklaraščio www.dievinu.lt autorė.…

Žinot, beveik patikėjau, kad Naujieji prasideda kartu su Kinų horoskopu vasario mėnesio pradžioje. Sausis buvo ilgas ir dienos neretai buvo sunkesnės nei norėčiau, o štai kartu su vasariu įsiveržė kažkoks…

Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…

Man atrodo, kad kartais žmonės labai neteisingai įsivaizduoja maisto tinklaraštininkų kasdienybę. Jie galvoja, kad maisto tinklaraštininkas tikrai kasdien gamina ir valgo kažką įdomaus, netikėto, neragauto, nuostabaus. Dar jie galvoja, kad…

Pažadėkite sau pradėti nuo rytojaus ir, garantuoju, nepavyks. DABAR yra pats geriausias laikas. Taip, man irgi vis dar beprotiškai sunku išmokti šitą neįtikėtinai paprastą taisyklę. Nieko kito, apart dabar, mes…

Man prireikė laiko suprasti, kad ne visi pinigai turi būti uždirbami darbe, į kurį rytais tingisi keltis. Rašyti tinklaraštį – geriausiais mano kadaise priimtas karjeros sprendimas; ir tik dabar aš…

Tai bus planavimo maniakės išpažintis. Pastaruosius dešimt metų nuolat save spraudžiau į kampą. Kiek tik pamenu, daugybė eilučių darbo kalendoriuje man visada sukeldavo stresą, bet nepalyginamai didesnį jausdavau tada, kai…

Kartais prireikia laiko pačioms paprasčiausioms tiesoms atrasti. Kaip kad štai: laimė priklauso nuo daiktų, tiksliau, nuo jų skaičiaus. Kuo mažiau daiktų, tuo daugiau vietos lieka laimei. Pavasarinis tvarkymasis įsibėgėja. Pirmoji…

Mano mama, prieš keletą dienų perskaičiusi tekstą apie mano trijų pliusų taisyklę, suskubo pranešti: aš padariau klaidą, nes pliusai turėtų būti keturi; vieną aš akivaizdžiai pamiršau. Tas ketvirtas pliusas –…

Puikiai prisimenu, kad šią sriubą viriau pačiomis paskutinėmis liepos dienomis. Skaičiavau dienas iki rugpjūčio 5-osios, iki lemtingo pilnų 37 savaičių nėštumo termino; visos, kurios kada nors laukėsi ar laukiasi dabar,…

Tyliai mintyse atsiprašinėju rudens už tai, kad dar visai neseniai taip gailėjau jam gerų žodžių. Mane erzino šaltis, lietus, drėgmė, trumpėjančios dienos ir tamsėjantys vakarai, nuo saulės atskirianti stora debesų…

Trumpą akimirką blykstelėjusi vasara atrodo kaip kažkas netikra. Stebėdama pro langą dangumi plaukiančius debesis, nuo stiklo dar nenudžiūvus lietaus lašams, turiu prisiversti kilstelėti lūpų kampučius. Jei ne kuo stipriausia valia…

Tai turėjo būti itališki bulvių virtinukai gnocchi, bet tą dieną itališka dvasia mūsų namus lyg tyčia aplenkė. Viskas prasidėjo nuo to, kad susivėlinau ir apie pietus pradėjau galvoti tada, kai…

Tai šen, tai ten vis išgirstu atodūsį: “Na va, jau baigiasi vasara…”. Suirztu ir, jei tik turiu progą, lepteliu: “Juk dar nė neįpusėjo rugpjūtis!”. Ir kai vis išgirstu besiskundžiant pastarosiomis…

Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…