Spanakopita – graikiškas nesaldus pyragas, kepamas iš plonyčių filo tešlos lakštų, špinatų bei fetos sūrio. Graikijoje šis pyragas dažnai patiekiamas kaip garnyras šalia karštųjų patiekalų (ėrienos ar vištienos), o kartais…
Apkabinti galime rankomis. Žodžiais. Akimis. Apkabinti galime darbais – išvirę katilą troškinio ir tiesdami kupinas lėkštes tiems, kurie pripildo mūsų namus ir širdis meilės. Sotus ir šildantis, jaukus ir gardus…
Vis dar keista dalintis naujais receptais. Bet visi turim savo būdus surast ramybę – šiam neramiam pasauly aš ją trumpai akimirkai randu gamindama ir dirbdama. Tą ir dariau vakar, šiandien,…
Kuriai komandai priklausote: balandėlių ar cepelinų? Aš, nors ir akimirkai sudvejojusi, dažniau turbūt pasirinkčiau balandėlius. Kad ir kaip bebūtų, gaminti nemoku nei vieno, nei kito – tokius patiekalus vadinu „mamų…
Nespėjom dar nė kuprinių dorai išsipakuoti, o gyvenimas rieda toliau. Iš Ispanijos – tiesiai į Italiją, tik šįkart kelionės vyksta virtuvėje, šypt. Lazanija – puikus pasirinkimas jaukiems, šildantiems, sodrių skonių…
Dvylika dienų iki Kalėdų. Kartais jaučiu, kaip ima truputį svilti padai – pirmą kartą sutiksim Kalėdas visai kitaip, o neatsakytų klausimų dar likę labai daug. Ar kalnuose bus sniego? Ar…
Visi metų laikai pradeda džiuginti tik tada, kai atrandam dalykus, kuriais juos galim prisijaukinti. Kartais man tai sunku – širdyje, žinia, esu burbeklė. Todėl ir šiomis dienomis, tarp vasaros ir…
Nežinau, kas yra didesnis chaosas: pasiruošimas atostogoms, atostogos ar bandymas po jų sugrįžt į paprastą kasdienybę. Bet kažkur tarp viso to šurmulio, keisto nerimo, vaikų klegėjimo ir (ne)sutarimų yra penkios,…
Būna kartais ir taip: be jokių didelių lūkesčių susimaišai tešlą blyneliams iš to, ką pavyksta rasti šaldytuve, o iškepus paaiškėja, kad tai – viena tų netikėtai skanių idėjų, kurią norėtųsi…
Kiekvieną kartą, praeidama pro koridoriuje pakabintą mūsų kelionių žemėlapį noriu stabtelėti, paglostyti, giliai atsidusti ar net nubraukti ašarą. Nieko naujo nepapasakosiu – žinau, kad ne aš viena kelionių ilgiuosi ir…
Apsidairau – atrodo, kad tiek daug žmonių aplink mane šiuo metu išbando veganišką mitybą! Esu tikra, kad aš pati veganė turbūt niekad nebūsiu (niekada nesakyk niekada, žinau!), bet paįvairinti mitybą…
Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…
Kelionė į JAV buvo turbūt didžiausia avantiūra, į kurią kada nors leidomės. Metėm gerus ir stabilius darbus, susikrovėm didesnius už save lagaminus ir išvykom. Vietoj sėslaus pabuvimo Čikagoje nusprendėm pervažiuot…
Kiekvienas metų laikas žavus savo derliumi. Pilnais žandais ragavę vasarą, dabar namuose vis dažniau verdam sriubas, gaminam sotesnius pietus ir aromatingesnes vakarienes. Bulvės, morkos, cukinijos, salierai, burokėliai, moliūgai, svogūnai, česnakai……
Pagaliau. Savaitgalis, per kurį nebėgam tekini, lyg bijotume kažką svarbaus praleisti. Sekmadienis, skirtas buvimui (ir tin-gė-ji-mui!) namuose. Jei vasarą toks laiko švaistymas veltui būtų tiesiog nedovanotinas, rudenį gyvenimas bent truputį…
Mažiau yra daugiau. Savo prieskonių lentynoje šią taisyklę išmokau gana seniai – turiu ne tokią ir didelę dėželę, kurioje telpa viskas, ko man dažniausiai pakanka. Šiuo metu tarp mano mylimiausių…
Kuo vėsesni orai, tuo sotesnės vakarienės. Ar ir jūsų meniu keičiasi kartu su metų laikais? Pas mus į karaliaujančių pozicijas vėl grįžta makaronai. Visokiausiais pavidalais, su įvairiausiais priedais; svarbiausia –…
Ir vėl lyja. Dar truputį ir, atrodo, lietus galėtų nuplauti visus vasaros prisiminimus. Vaikiško krykštavimo pilnos maudynės ežere, savaitgaliai kaime, lysvėse nokstančios braškės, kepsninėje spragsinčios malkos ir gardžiausi pietūs gamtoje,…
Kai kuriuos receptus, prieš pasidalindama su jumis, išbandau tiek kartų, kad galėčiau, kaip kad šįkart, garantuoti: šie takai puikiai tinka sočiam užkandžiui, pietums, vakarienei ir net pusryčiams; jie pradžiugins draugų…
Tokia jau yra ta silkė: ją mėgsti, jos nemėgsti, arba mėgsti, bet vis tiek kažkodėl valgai tik kartą metuose per Kūčias, šypt. Kuriam variantui priklausot jūs? Aš, akivaizdu, silkę mėgstu.…