traškūs dribsniai

Tas saldus savaitgalio rytų lėtumas… Geriam į save saulės spindulius, į pusryčių dubenėlius beriam ką tik nuo krūmo nuskintas šilauoges. Pusryčiams – grūdėtoji varškė, granola, uogos ir paskutiniai vasaros trupiniai…

Man patinka rugpjūtis. Ramesnis už nekantrų, spirgantį birželį. Lėtesnis už liepą, prabėgusią akimirksniu, lyg pajūrio smėlis pro pirštus. Rugpjūtį pagaliau nebesinori niekur skubėti – norisi lėtai ir pilna širdimi mėgautis…

Mažiau yra daugiau, todėl skaniai granolai tikrai nereikia visko, ką galite rasti savo virtuvės spintelėse. Vietoje klaidžiojimo ieškant dar neatrastų skonių derinių, kartais verta pasikliauti klasika: migdolai ir vanilė. Vanilė…

Pradėti šį tekstą norėjau taip: jei jums kada atliks karamelės, išmėginkite šį receptą – pagardinkite karamele granolą! Netrukau suprasti, kad tokiame sakinyje labiausiai trūktų logikos; bent jau pas mus karamelės…

Niekam ne paslaptis – gaminti aš labiausiai mėgstu saldumynus, o mano mylimiausi metų lakai – saulės dosnūs pavasaris ir vasara. Visą rudenį gyvenusi Kalėdų laukimu, šventėms praėjus, laukiu… saulės, šilumos…

Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…

Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…

Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Kalendoriuje darbai nugula…

Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……

„Nuo pirmadienio“, – vakar juokėmės vienas kitam, sukdami tiesiai link senosios Laisvės alėjos spurginės. Nežinau, kas tai – ar stebuklingi miltai, ar dešimtmečius skaičiuojančios nesikeičiančios sienos, o gal tiesiog nostalgija,…

Man patinka Moters diena. Patinka, kad tą dieną gatvės ir namai prisipildo spalvų ir sužydi gėlėmis. Patinka, kad miesto gatvėse, ant šaligatvių ir mažiausiuose skersgatviuose ar aikštelėse vietą randa žmonės…

Pirmąją gruodžio dieną aš jau visa galva pasinėrusi į Kalėdas. Namuose mišku kvepia papuošta eglutė, iš orkaitės visai neseniai ištrauktos skardos su antra meduolių partija, jau apgalvotos ir ruošiamos mažos…

Nėštumas trunka vidutiniškai 9 mėnesius. Čia ne kokios kuklios 21 diena, per kurias, protingi žmonės teigia, galima susiformuoti naujus gyvenimo įpročius ir paversti juos kasdienybe. Tie devyni mėnesiai (arba 40…

Vakarai (kaip ir rytai) ne tik tamsūs, bet ir šalti. Lova ir minkšta antklodė atrodo kaip svajonė, iš kurios kasdien kažkaip (sunkiai) pavyksta save išplėšti. Sakau sau, kad tie šilti…

Nors mano atmintį vargiai pavadintum bent pusėtina, kartais iš tolimiausių užkaborių ima ir iškyla koks netikėtas prisiminimas. Štai šiandien kažkodėl prisiminiau paauglystę ir savo tvirtus planus ateityje turėti namą su…

Tai tikriausiai nėra taip jau nuostabu: kai vieną dieną garsiai ir viešai paskelbi, kad laikas pradėti gyventi kitaip, nereikia ilgai laukti bumerangu grįžtančio klausimo: o kaip gi sekasi? O kaip…

Persikrausčius į naujuosius mūsų namus, kartais vis dar save nustebinu. Pavyzdžiui, tuo, kad kiekvieną vakarą, po darbų grįžus namo, kad ir kaip vėlu bebūtų ar kad ir kaip pavargusi tądien…

Vos tik orai atšyla, mūsų gyvenimo ritmas pasikeičia iš esmės. Greitesnis, įdomesnis ir saldesnis – štai koks tampa mūsų šeimos gyvenimas, mūsų pavasario ir vasaros dienos. Bityne prasidėjus darbams, siaučia…