uogos

„Cobbler“ – tradicinis amerikietiškas/angliškas kepinys, kuriam atitikmenį lietuvių kalboje rasti yra itin sudėtinga. Galima būtų šį kepinį pavadinti tiesiog pyragu, tačiau tai neatspindėtų pagrindinės jo esmės, kepimo būdo ir patiekimo.…

Nemėgstu savo gimtadienių. Mielai išbraukčiau tą dieną iš kalendoriaus lapelių ir ramiai sau gyvenčiau; gaila tik truputį, kad praleisčiau progą iškepti kokius tris tortus ir susirinkti linkėjimus, dovanas bei apkabinimus.…

Sakyčiau, kad lengvai išprotėjau. Per paskutinę savaitę atšventusi šešis gimtadienius, apraudojusi praleistus Tinklaraštininkų dieną ir pikniką, vėl nenoromis išlydėjusi savo žmogų į tolimą kelią, ėmiau… tvarkytis. Namus, spintas ir spinteles,…

Kartais man visai knieti paklausti kitų maisto tinklaraštininkų – ar nekyla jiems kartais viena kita juoda mintis imti ir… viską mesti? Arba pamėginti „pabūti šiek tiek atskirai“, lyg bandant vieną…

Ar galima visą savo gyvenimą sutalpinti į 23 kilogramus? Ne. Bet kartais reikia. Kartais tenka. Tik kad ir kaip besistengtum, už borto vis tiek lieka begalės mielų, širdžiai brangių ir…

Man patinka vasaros. Šiltos ir saulėtos. Spalvingos ir įkvepiančios. Gaila, kad ši tokie trumpa. Kaip ir daugelis, iš tiesų… Laikas visada bėga bent keliais žingsniais greičiau nei mes tikimės. Mano…

Uh… na ir įtempta savaitė buvo. Iš pradžių buvo mano gimtadienis. Atrodytų, žinia puiki, tačiau kepti tris tortus prie +30 laipsnių pasirodė nemenkas iššūkis. Bet kadangi šiluma – mano draugas,…

Pagaliau. Atrodo, kad dabar jau tikrai pagaliau. „Saulėta virtuvė” vėl veikia. Nežinojau, kad šie techniniai nesklandumai, trukę lygiai šešias dienas, taip stipriai liūdins, erzins, piktins, o kartais tiesiog varys į…

„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda. Ji myli.…

Kai į realybę grįžti iš svajonės, pirmas akimirkas viskas pasirodo besą pilka, liūdna ir niūru. Prisimindamas dar tas tokias artimas akimirkas, kurios jau bum-ir-baigėsi, susigūži, užsidarai savo kambaryje, pakiši nosį…

Mūsų sekmadieniai ramūs ir lėti. Be skubėjimo. Be lakstymų nežinia kur. Tai ta stotelė visoje ilgoje savaitėje, kai tikrai gali prisėsti, užsimerkti ir pajausti akimirką. Nebandant mintimis lėkti į kitą…

Pamenu, kai tik sužinojau, kad praktiką atliksiu įmonėje, kurie tiesiogiai ir labai artimai susijusi su kosmetika, prunkštelėjau. Aš ir kosmetika? Mane pažįstantys suprastų, kad tai tikrai šiek tiek juokinga. Taip,…

Vasara yra puikus metų laikas. Dėl daugelio įvairių priežasčių. Dėl šilumos, saulės, šviesaus dangaus, ilgų vakarų ir nerūpestingų savaitgalių. Dėl atostogų. Ir net nesvarbu, ar jos trunka tris mėnesius, ar…

Ar kada matei saulę šypsantis? Dangų verkiant? Vėją šnabždant mieliausius žodžius į ausį tyliai? Ar kada lietei tolimas svajones, kabinai dideliu šaukštu meilę, sriūbčiojai per spalvotą šiaudelį širdį gaivinantį džiaugsmą?…

Lazda turi du galus, girdėjau ne kartą sakant. Ir pati ne kartą sakiau. Nes vis tik teisybė. Tikriausiai kiekvienas gyvenimo siurprizas ar prizas turi ir kitą pusę. Nes gyvenimas nėra…

Ar matėt, kaip šiandien snigo? Baltom ir šlapiom snaigėm. Krentančiomis ir tirpstančiomis, krentančiomis ir akimirksniu tirpstančiomis… Primenančiomis, jog ruduo nesitęs amžinai. Taip, mes turėsim išpakuoti savo ilgai laukusius žieminius paltus,…

Šiom dienom saulėta virtuvė kaip niekad saulėta. Liepos vidurys ir panelė Vasara pagaliau lepina saulute, šiluma ir bekrašte dangaus mėlyne. Aš myliu štai tokią vasarą. Myliu saulės spindulius, švelniai glostančius…

Kartais būna taip gerai, kad nelieka žodžių išreikšti tam jausmui. Norisi lyg ir šaukti visam pasauliui iš laimės, lyg ir šokinėti lig dangaus, lyg ir pasislėpt nuošaliam kamputy ir… apsiverkt…

Kartais tiesiog labai norisi tikėti. Paprastais dalykais. Ypatingomis akimirkomis. Mažais stebuklais. Netikėtomis staigmenomis. Šviesiu rytojumi. Nuoširdžiomis šypsenomis. Kartais be proto norisi patikėti tuo, kas neįmanoma. Ir įtikinti save, kad tai…

Aš esu labai pastovus žmogus. Tikrai. Pakalbėkim, pavyzdžiui, apie pusryčius. Kokį vaidmenį jie vaidina jūsų gyvenimuose, kasdienybėje, rytinėje rutinoje? O galbūt išvis jų nevalgote, o gal tiesiog nesirenkate ką valgyti…