Pagaliau. Atrodo, kad dabar jau tikrai pagaliau. „Saulėta virtuvė” vėl veikia. Nežinojau, kad šie techniniai nesklandumai, trukę lygiai šešias dienas, taip stipriai liūdins, erzins, piktins, o kartais tiesiog varys į neviltį. Ir dabar jau tikrai žinau – kai susiduri su bėda, kai iškyla grėsmė kažką prarasti, vertinti imi visai kitaip. Ir nors žinojau, kad šis tinklaraštis man reiškia tikrai daug, nesugebėjau suvokti, kiek daug. Labai labai daug.
Bet – šaunam šampaną, plojam katučių ir sušokam džiaugsmo šokį – viskas vėl gerai! Visos problemos ištaisytos ir pamirštos. Na, gerai, bent jau greitai bus pamirštos. Ar žinojot, kad problemas pamiršti geriausiai padeda gardūs, saldūs ir vasara kvepiantys pyragai? Jie gydo, jie pažadina gyvenimo džiaugsmą, jie palaiko ir jie įkvepia. Vėl matyti saulę už lango ir jausti saulę širdy.
Todėl sugrįžtuvėms vaišinu pyragu. Žinau, kad rabarbarai jau tikriausiai pas daugelį tegyvena šaldikliuose, o braškės turguose jau pačios paskutinės. Deja, šįkart receptu nespėjau pasidalinti pačiu laiku, kai buvo sezono įkarštis, bet geriau vėliau nei niekada. Nes tokį pyragą tikrai verčiau išsikepti vėliau nei niekada – tikras skanuolis!
Skonis: 9/10. Puikus pyragas. Labai mėgstu klasika tapusį braškių ir rabarbarų derinį – kaip ir tikriausiai daugelis, be jo neįsivaizduoju vasaros. Šis derinys yra beveik tobulas saldumo ir rūgštumo balansas, tas taip visų ieškomas aukso viduriukas. Todėl ir pyragai su braškėmis ir rabarbarais yra tiesiog puikūs. O šiame dar yra ir trupinių, o jie nediskutuotinai šaunus dalykas visuose pyraguose. Tiesa, jeigu būčiau sąžiningiau nusausinusi braškes ir rabarbarus (dabar tik nuvarvinau – mano kaltė), pyrago pagrindas būtų puresnis. Ir tada neabejotinai būčiau įvertinusi dešimtukus. Nors ir dabar, būsiu sąžininga, iki dešimtuko trūksta labai labai nedaug…
Sudėtingumas: nieko labai sudėtingo.
Kur radau? Brooklyn Galley
6 komentarai
Sveika sugrizus! Phewwww; labai smagu, kad viskas pasibaige; tai pasipasakok, kas ten buvo atsitike; kad kitiems tas pats nepasikartotu; as irgi visisikai nieko situose internetiniuose dalykuose neismanau, tai man kazkas panasaus butu visiska katastrofa; o siaip tai as suprantu, kaip tuscia pasidaro, kai tinklarastis nuluzta;
Aušra, ačiū už sutikimą 🙂
Oi, net nežinau, ką čia ir pasakotis. Esu visiškai žalias šituose visuose internetiniuose dalykuose taip pat, bet kažkaip prieš porą metų sugebėjau internetinį puslapį susikurti pati (dabar neįsivaizduoju, kaip). Dabar gi pasirodė, kad kažkokį kodą palikau (padariau?) ne tokį, koks turi būti. Ir pradėjo pro šitą spragą lįsti blogybės visokios. Visa laimė, kad viską pavyko sėkmingai sutvarkyti, kodas pakeistas – tris kartus spjaunu per petį, bet atrodo, kad dabar jau saulėta virtuvė saugi 🙂
O tuščia tikrai buvo… labai. Neapsakomas džiaugsmas atgauti šitą savo gyvenimo dalį 🙂 Tik… liūdnukas truputį, nes jaučiasi iš statistikos skaičiukų, jog daug lankytojų per šią nepilną savaitę nubyrėjo – gal vieni bijo, kiti ištrynė iš adresynų ir Google Reader’ių ar dar ką. Na, bet nieko, tikėkimės, aš juos pamažu prišauksiu atgal 🙂
Sveikinimai sugrįžus 🙂 Visuomet į saulėtą virtuvę užsuku, kai reikia gero pyrago ar torto recepto ir dar niekada nenuvylė rezultatas. Dėl to nepergyvenk, Asta, kas skaitytojai tikrai sugrįš 🙂
Renata, ačiū labai! 🙂
Sumaisius braskes su cukrumi bei rabarbarais, per ta pusvalandi issiskyre daug sulciu. Tai tas sultis nupilti? Nes parasyta: „gerai nusausinti braskes ir rabarbarus”.
Taip, Ieva, supratote visiškai teisingai 😉