vištiena

Velykinių receptų rubriką noriu pradėti šiuo legendiniu vyniotiniu. Kažkada seniai, labai seniai jo receptą pirmąkart perskaičiau supermamų forume (tikrai esat tokį girdėję, šypt?). Aš, tuomet paauglė, valandų valandas jame praleisdavau…

Sriubos diena man galėtų būti kiekviena diena, jei tik visos sriubos būtų tokios – jaukios, tirštos, sočios, pilnos sodraus skonio ir aromato. Angliškai tokio tipo sriubos vadinamos hearty soup. Nereikėtų…

Skaičiuoju dienas iki pavasario, bandydama neburnoti ant kaip visad ilgos žiemos. Kai ji nusidažo baltai, važiuojam į mišką pasivaikščioti. Kai šaltukas kanda nosį, o už lango – vien pilki atspalviai,…

Leiskit, atspėsiu. Sukasi galva? Sąrašas dalykų, kuriuos dar norisi spėti iki Kalėdų, netelpa nei ant pirštų, nei popieriaus lape? Saulėtas virtuviukas man aną vakarą pasakojo, kad norėdamas kažką susapnuoti, turi…

Dievinu paprastus, greitai paruošiamus ir jaukius vakarienės patiekalus, o šis – būtent toks! Pakaks vienintelės keptuvės: joje apskrudinsite viščiukų šlauneles, tuomet – pakepinsite svogūnus, česnakus, šoninės gabalėlius ir bulvių skilteles.…

Atraskite tortilijas iš naujo – ne kaip užkandį, o kaip gausų, maistingą, skonių pilną pietų dėžutės patiekalą. Tortilijas galite ruošti su įvairiausiais įdarais; šiuo atveju, jos ypač sočios, nes pagardintos…

Tokie sparneliai man yra lyg čipsai ar siemkos – vadinti galima kaip tik norisi, bet esmė ta pati: norisi dar ir dar, nes taip skanu, kad sustoti tiesiog neįmanoma. Gal…

Graikija – saulės, svaiginančiai mėlynos jūros ir skanaus maisto kraštas. Kol apie pirmuosius du galiu pasvajoti, pasiilgtus skonius nesudėtinga atkurti ir namuose. Vakar į pirkinių krepšelį pačiupusi halumio sūrio, dalijuosi…

Maistas, ruoštas po atviru dangum, – skaniausias vasaros maistas. Tad kada gi daugiau, jei ne dabar, grilį kaisti net dukart per dieną? Ir čia visai ne juokas; orkaitė mūsų namuose…

Vis dar keista dalintis naujais receptais. Bet visi turim savo būdus surast ramybę – šiam neramiam pasauly aš ją trumpai akimirkai randu gamindama ir dirbdama. Tą ir dariau vakar, šiandien,…

Kiekvienas pasaulio kampelis turi savo skambesį. Meksika mano mintyse skamba kaip saulė, garsi muzika, nevaržomas juokas, ryškios spalvos ir maistas, kuriuo gera dalintis. Aštru, aitru, pikantiška – meksikietišką maistą įsivaizduoju…

Kuprinė dar pustuštė, o mintys laksto tarp nespėtų atsakyti elektroninių laiškų ir vakarienės, kurią šiandien valgysim kur nors romantiškame restoranėlyje Italijoje. Vos kelios valandos, ir kilsim. Tai bus viena trumpiausių…

Net ir aš, beprotiškai mėgstanti suplanuoti kiekvieną gyvenimo smulkmeną, puikiai suprantu: takai tikrai nėra tas receptas, kuriam būtinas tikslumas. Priešingai, labiau nei svarstyklių čia reikia nepažabotos fantazijos ir prie gausiai…

Daugiau daržovių, daugiau spalvų lėkštėje, daugiau šviežio derliaus, daugiau natūralių vitaminų – ruošdama pietus ar vakarienę, aš tikrai stengiuosi, kad maistas būtų subalansuotas ir vertingas. Seniai praėjo tie laikai, kai…

Nežinau, kas yra didesnis chaosas: pasiruošimas atostogoms, atostogos ar bandymas po jų sugrįžt į paprastą kasdienybę. Bet kažkur tarp viso to šurmulio, keisto nerimo, vaikų klegėjimo ir (ne)sutarimų yra penkios,…

Pasakykit, kuo kvepia Jūsų vasara? Sultingu iki saldumo sunokusiu arbūzu, gaiviais ledais ant pagaliuko, o gal ant ugnies čirškančiais kepsniais? Salotomis tiesiai iš (mamos) daržo ar kvapniomis raudonomis braškėmis? Vasara…

Pagalvojau, juk vos mėnuo iki pavasario – pats metas skaičiuoti dienas ir… auginti salotas! Na, gerai, mane artimiau pažįstantys puikiai žino: myliu augalus, bet nesu iš tų, kuriems sekasi auginti.…

Tarp Kalėdų ir Naujų – šis laikas man labai patinka. Kai visos dienos iki Kalėdų jau būna suskaičiuotos, kai šventėms kruopščiai lygintos staltiesės sulankstomos ir padedamos atgal į spinteles, kai…

Apie tai, kad sekmadieniai skirti blynams ir saldiems kepiniams, jau seniai sklando gandai. Bet ar žinot, kam dar skirti tingūs, lėti ir žvarbūs sekmadieniai? Paprasta – sotiems ir jaukiems, paprastai…

Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…