vištiena

Tarp Kalėdų ir Naujų – šis laikas man labai patinka. Kai visos dienos iki Kalėdų jau būna suskaičiuotos, kai šventėms kruopščiai lygintos staltiesės sulankstomos ir padedamos atgal į spinteles, kai…

Apie tai, kad sekmadieniai skirti blynams ir saldiems kepiniams, jau seniai sklando gandai. Bet ar žinot, kam dar skirti tingūs, lėti ir žvarbūs sekmadieniai? Paprasta – sotiems ir jaukiems, paprastai…

Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…

Pagaliau. Savaitgalis, per kurį nebėgam tekini, lyg bijotume kažką svarbaus praleisti. Sekmadienis, skirtas buvimui (ir tin-gė-ji-mui!) namuose. Jei vasarą toks laiko švaistymas veltui būtų tiesiog nedovanotinas, rudenį gyvenimas bent truputį…

Kuo vėsesni orai, tuo sotesnės vakarienės. Ar ir jūsų meniu keičiasi kartu su metų laikais? Pas mus į karaliaujančių pozicijas vėl grįžta makaronai. Visokiausiais pavidalais, su įvairiausiais priedais; svarbiausia –…

Net nežinau, kaip įspūdžius apie šią picą sudėlioti į rišlius sakinius – jums reikėtų pamatyti, kaip godžiai ir kokie laimingi mes ją valgėm! Nors, NE, jums reiktų patiems jos paragauti!…

Labiausiai iš senųjų mūsų namų aš pasiilgstu terasos. Basakojų vasaros rytų su puodeliu kavos. Rožinio hamako. Jaukių ir skanių vakarų, dengiant terasos valgomojo stalą. Kol po žingsnį kuriame savo naujus…

Dėl sekmadienio pusryčių jau seniai nekyla klausimų – blynai arba vafliai, vafliai arba blynai. O štai kalbant apie pietus, kada gi daugiau juos ruošti neskaičiuojant tiksinčio laiko, jei ne lėtomis…

Ne viską iš mūsų atėmė virusas ir karantinas, toli gražu. Paliko jis mums tuos dalykus, kuriuos galbūt buvom pamiršę vertinti: pavasarį ir jo žydėjimą, saulėtekius ir saulėlydžius, namus ir pačius…

Kad jau metų laikai ir vėl susimaišė, ir pavasarį netikėtai užklupo kuo tikriausia žiema, galima grįžti atgal prie jaukaus, šildančio maisto. Nėra to blogo, kame nepavyktų rasti bent trupinėlio gerumo,…

Jei kas nors vis dar galvoja, kad valgau tik saldumynus – netiesa! Jei kas nors spėja, kad šaldytuve esantį kefyrą naudoju tik puriems keksams kepti… na, tai galėtų būti BEVEIK…

Kad ir kaip romantiškai, žaviai ir teisingai beskambėtų sezoninės virtuvės idėja, ne vien sezonai už lango padiktuoja tai, kas atsiduria ant mūsų šeimos valgomojo stalo. Kartais tai būna tiesiog giliai…

Kol pavasaris dar truputį erzina – tai kutena skruostus saulės spinduliais, tai vėl pasislepia po storu pilkų debesų sluoksniu ar prapliumpa lietumi, – priimu tai kaip progą papasakoti apie sriubą,…

Leiskit man papasakoti, kokią kvailystę vienąkart iškrėčiau. Kai įsirenginėjome savo namus – išsvajotus, išlauktus, ne kartą sapnuotus namus – virtuvė buvo ta erdvė, nuo kurios nekantravau pradėti labiausiai. Nežinau, kiek…

Kai žiūriu amerikietiškus šventinius filmus, mane visad žavi ta paukščio ant stalo tradicija. Padėkos diena, Kalėdos. Orkaitėje keptas iki traškumo apskrudęs paukštis, spanguolių padažas, bulvės ir dar dešimtys garnyrų. Mes…

Kartais darbai paima už rankos ir išveda iš komforto zonos. Neslėpsiu, man patinka joje tyliai tūnoti, patogiai ir saugiai, bet ten, kur komforto ribos pasibaigia, prasideda nuotykiai. Toks nuotykis buvo…

Iš mano tinklaraščio turinio turbūt neįspėtumėt, bet štai – kinų virtuvę aš labai, labai mėgstu. Vištienos patiekalų meniu – ypač! Negaminu jų namie taip dažnai, kaip norėčiau, nors kiekvieną kartą…

Ruduo. Tas, kur kvepia arbatomis ir pasaldintas medumi. Pilnas kojinių minkštumo ir pledų šilumos. Lepinantis ilgais vakarais. Su trupučiu nostalgiško liūdesio. Ilgesio. Įkvėpimų. Kupinas progų gyventi šiek tiek lėčiau. Kviečiantis…

Jau gerą savaitę ruošiamės kelionei – be viso kito tai reiškia, kad stengiuosi pirkti kuo mažiau maisto, sunaudoti kuo daugiau likučių. Čia lyg koks iššūkis, kurio dėka ir nauji receptai…

Tai koks vis tik tas pasaulis – didelis, o gal mažas? Atrodytų, begalinis, bet tuo pačiu – jei tik panorėjai pajausti Amerikos skonį savuos namuos, vienas-du, ir prašom. Man vis…