vištiena

Graikija – saulės, svaiginančiai mėlynos jūros ir skanaus maisto kraštas. Kol apie pirmuosius du galiu pasvajoti, pasiilgtus skonius nesudėtinga atkurti ir namuose. Vakar į pirkinių krepšelį pačiupusi halumio sūrio, dalijuosi…

Maistas, ruoštas po atviru dangum, – skaniausias vasaros maistas. Tad kada gi daugiau, jei ne dabar, grilį kaisti net dukart per dieną? Ir čia visai ne juokas; orkaitė mūsų namuose…

Vis dar keista dalintis naujais receptais. Bet visi turim savo būdus surast ramybę – šiam neramiam pasauly aš ją trumpai akimirkai randu gamindama ir dirbdama. Tą ir dariau vakar, šiandien,…

Kiekvienas pasaulio kampelis turi savo skambesį. Meksika mano mintyse skamba kaip saulė, garsi muzika, nevaržomas juokas, ryškios spalvos ir maistas, kuriuo gera dalintis. Aštru, aitru, pikantiška – meksikietišką maistą įsivaizduoju…

Kuprinė dar pustuštė, o mintys laksto tarp nespėtų atsakyti elektroninių laiškų ir vakarienės, kurią šiandien valgysim kur nors romantiškame restoranėlyje Italijoje. Vos kelios valandos, ir kilsim. Tai bus viena trumpiausių…

Net ir aš, beprotiškai mėgstanti suplanuoti kiekvieną gyvenimo smulkmeną, puikiai suprantu: takai tikrai nėra tas receptas, kuriam būtinas tikslumas. Priešingai, labiau nei svarstyklių čia reikia nepažabotos fantazijos ir prie gausiai…

Daugiau daržovių, daugiau spalvų lėkštėje, daugiau šviežio derliaus, daugiau natūralių vitaminų – ruošdama pietus ar vakarienę, aš tikrai stengiuosi, kad maistas būtų subalansuotas ir vertingas. Seniai praėjo tie laikai, kai…

Nežinau, kas yra didesnis chaosas: pasiruošimas atostogoms, atostogos ar bandymas po jų sugrįžt į paprastą kasdienybę. Bet kažkur tarp viso to šurmulio, keisto nerimo, vaikų klegėjimo ir (ne)sutarimų yra penkios,…

Pasakykit, kuo kvepia Jūsų vasara? Sultingu iki saldumo sunokusiu arbūzu, gaiviais ledais ant pagaliuko, o gal ant ugnies čirškančiais kepsniais? Salotomis tiesiai iš (mamos) daržo ar kvapniomis raudonomis braškėmis? Vasara…

Pagalvojau, juk vos mėnuo iki pavasario – pats metas skaičiuoti dienas ir… auginti salotas! Na, gerai, mane artimiau pažįstantys puikiai žino: myliu augalus, bet nesu iš tų, kuriems sekasi auginti.…

Tarp Kalėdų ir Naujų – šis laikas man labai patinka. Kai visos dienos iki Kalėdų jau būna suskaičiuotos, kai šventėms kruopščiai lygintos staltiesės sulankstomos ir padedamos atgal į spinteles, kai…

Apie tai, kad sekmadieniai skirti blynams ir saldiems kepiniams, jau seniai sklando gandai. Bet ar žinot, kam dar skirti tingūs, lėti ir žvarbūs sekmadieniai? Paprasta – sotiems ir jaukiems, paprastai…

Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…

Pagaliau. Savaitgalis, per kurį nebėgam tekini, lyg bijotume kažką svarbaus praleisti. Sekmadienis, skirtas buvimui (ir tin-gė-ji-mui!) namuose. Jei vasarą toks laiko švaistymas veltui būtų tiesiog nedovanotinas, rudenį gyvenimas bent truputį…

Kuo vėsesni orai, tuo sotesnės vakarienės. Ar ir jūsų meniu keičiasi kartu su metų laikais? Pas mus į karaliaujančių pozicijas vėl grįžta makaronai. Visokiausiais pavidalais, su įvairiausiais priedais; svarbiausia –…

Net nežinau, kaip įspūdžius apie šią picą sudėlioti į rišlius sakinius – jums reikėtų pamatyti, kaip godžiai ir kokie laimingi mes ją valgėm! Nors, NE, jums reiktų patiems jos paragauti!…

Labiausiai iš senųjų mūsų namų aš pasiilgstu terasos. Basakojų vasaros rytų su puodeliu kavos. Rožinio hamako. Jaukių ir skanių vakarų, dengiant terasos valgomojo stalą. Kol po žingsnį kuriame savo naujus…

Dėl sekmadienio pusryčių jau seniai nekyla klausimų – blynai arba vafliai, vafliai arba blynai. O štai kalbant apie pietus, kada gi daugiau juos ruošti neskaičiuojant tiksinčio laiko, jei ne lėtomis…

Ne viską iš mūsų atėmė virusas ir karantinas, toli gražu. Paliko jis mums tuos dalykus, kuriuos galbūt buvom pamiršę vertinti: pavasarį ir jo žydėjimą, saulėtekius ir saulėlydžius, namus ir pačius…

Kad jau metų laikai ir vėl susimaišė, ir pavasarį netikėtai užklupo kuo tikriausia žiema, galima grįžti atgal prie jaukaus, šildančio maisto. Nėra to blogo, kame nepavyktų rasti bent trupinėlio gerumo,…