vyšnios

Sako, kad meilės kalbos yra penkios, bet aš jų savo gyvenime suskaičiuoju kur kas daugiau. Saulėti šviesūs rytai, jaukūs namai, juokas už pilvų susiėmus, knygos puslapių šnarėjimas, ilgi pasivaikščiojimai, miško…

Jei meilė būtų pyragėlis, kokio skonio jis būtų? Saldus, intensyvus, iki pirštų galiukų gardus? Paprastas, o gal kaip tik prašmatnus? Minkštas, jaukus, aistringai sodrus? Kiek meilių, tiek ir pyragėlių. Kiekvienas…

Devynios dienos iki Kalėdų, vos devynios! Kvepiančios imbieriniais sausainiais ir karštu šokoladu, lyg cukraus pudra nubarstytos snaigėm, pilnos šventinių lempučių mirgėjimo, žvakių šviesos ir gražių norų. Aš tikiuosi, kad šiemet…

Valentino dieną aš dažniausiai prisimenu kaip tą, kai į mokyklą ėjom rankose spausdami lapelius su širdelės formos lipdukais. Maži pipirai, nesuprantantys nei kas, nei kodėl, bet juk taip smagu būdavo…

Klafutis (clafoutis) – tai desertas, kilęs iš pietų Prancūzijos. Šalia prašmatnių prancūziškų konditerijos gaminių klafutis atrodo itin paprastas kepinys: vos keli ingredientai, itin paprastas paruošimo būdas ir dar kuklesnė išvaizda.…

Man patinka laukti. Kartais įkrentu į tą laukimą taip stipriai, kad dabartyje manęs beveik nelieka. Laukiu, kol ateis vasara. Kol pūkštelėsim į ežerą vidury miškų. Kol galėsim leistis į tolimą…

Keturiolika dienų iki Kalėdų. Pakalbėkime apie desertus. Taip, taip, dar kartą! Juk desertų, girdėjau kalbant, nebūna per daug. Gali būti, kad pati taip ir kalbėjau, šypt. Net neįsivaizduoju, kaip išsirinksiu…

Nors sveikas protas lyg ir bando man kuždėti, kad Kalėdoms ruoštis dar truputį per anksti, iki švenčių likusias dienas skaičiuoti pradėjau jau spalio viduryje. Tiesa ta, kad net ne pačios…

„Dar vyšnių?“, – klausimu sveikinuosi su vyru, kuris ir vėl namo grįžo pilnutėliu kibirėliu raudonų uogų. Nežinau, kokio jausmo mano balse daugiau: džiaugsmo, o gal nuostabos? Šiemet jų derlius toks…

Jei pasirodys, kad šis receptas kažkur lyg ir girdėtas, neklystat – tai mano mylimiausių avižinių sausainių receptas. Mylimiausi jie yra jau gerus šešerius metus. Receptas neįtikėtinai paprastas, rezultatas – neįtikėtinai…

Kai sugalvojau iškepti cherry velvet cake – vyšninį raudonojo aksomo tortą – iš karto instinktyviai akimis kalendoriuje susiradau vasario keturioliktą. Ar ne puikus būtų desertas Valentino dienai ir (ne visada)…

O dabar truputį atsitraukim į šalį nuo to beprotnamio, kuriuo artėjant šventėms pavirto daugelio iš mūsų gyvenimai. Darbai, reikalai, planai, lūkesčiai… Kad ir kaip besistengėm, kad šiemet Kalėdų laukimas būtų…

Jei sekate mano Instagram profilį, šį tekstą jau galbūt būsite skaitę prieš kelias dienas. Pasikartosiu ir čia, tinklaraštyje, – nes žinutė man pačiai yra tokia svarbi, kad ją pakartoti per…

Keistos tos moterys, dievaži. Užvakar pasijaučiau nepatogiai – vos įtilpau į pėdkelnes, o einant šlaunys nepatogiai trynėsi viena į kitą. Anksčiau tai visada būdavo lemtingas ženklas (Asta, susiimk!), o dabar?…

Nors mano atmintį vargiai pavadintum bent pusėtina, kartais iš tolimiausių užkaborių ima ir iškyla koks netikėtas prisiminimas. Štai šiandien kažkodėl prisiminiau paauglystę ir savo tvirtus planus ateityje turėti namą su…

Jau kažkada rašiau apie tai, apie ką susimąstau vis dažniau. Apie tai, kad kiekvienos moters gyvenime išaušta ta pragaištinga (o gal tiesiog lemtinga?) diena, kai supranti: viskas jau nebe taip…

Sunku patikėti, kaip greitai prabėga šventės, kurioms ruoštasi buvo taip ilgai. Kaip greitai iš šiugždančio ir blizgančio dovanų popieriaus išpakuojamos dovanos Kalėdų rytą. Kaip greitai sudega žvakės, taupytos švenčių stalui…

„Cobbler“ – tradicinis amerikietiškas/angliškas kepinys, kuriam atitikmenį lietuvių kalboje rasti yra itin sudėtinga. Galima būtų šį kepinį pavadinti tiesiog pyragu, tačiau tai neatspindėtų pagrindinės jo esmės, kepimo būdo ir patiekimo.…

Kai į realybę grįžti iš svajonės, pirmas akimirkas viskas pasirodo besą pilka, liūdna ir niūru. Prisimindamas dar tas tokias artimas akimirkas, kurios jau bum-ir-baigėsi, susigūži, užsidarai savo kambaryje, pakiši nosį…

Skonis: 9,5/10. Apie šitą tortą man kažkodėl labai nelengva kalbėti – atrodo, sugaišau tiek laiko jį bedarydama – tai buvo pirmasis su toookiu papuošimu, kuris, niekad negalvojau, kad bus įveikiamas…