Kai sugalvojau iškepti cherry velvet cake – vyšninį raudonojo aksomo tortą – iš karto instinktyviai akimis kalendoriuje susiradau vasario keturioliktą. Ar ne puikus būtų desertas Valentino dienai ir (ne visada) saldžiai meilei švęsti?
Nujaučiu, kiek daug žmonių dabar caktelėjo liežuviu. „Vejetau, apie ką ji čia…“, – palydėjo tą caktelėjimą tylus murmesys. Kasmet, besidžiaugdama Valentino diena, susiduriu su tais, kurie man sako: komercija, pigus prekybininkų triukas, mylėti reikia kiekvieną dieną, pasityčiojimas iš tikros meilės!
Niekada nesuprantu, iš kur gi tiek pasipiktinimo dėl gražios dienos. Čia kaip ir lapkričio pirmomis dienomis – kol pusė pasaulio piktinasi dėl to, kaip anksti prekybos centrai į ekspozicijas iškėlė kalėdinius žaisliukus, aš niūniuoju „Last Christmas“ ir pati namuose kabinu kalėdines lempeles. Taip jau, matyt, tiesiog yra – man patinka šventės. Man patinka jų laukti ir man patinka jas švęsti.
Man patinka, kad galiausiai išsiburbėjus, švenčių išvakarėse mes tampame vienas kitam truputį švelnesni ir geresni, ir mielesni. Laikais, kai kompiuterio ar telefono ekranas dažnai sulaukia daugiau dėmesio nei žmonės, visa laimė, jog yra progų pakelti akis nuo tų ekranų. Pasižiūrėti į tuos, kuriuos tuo dėmesiu turėtume apipilti – taip! – kasdien. Bet kasdien kartais tiesiog neišeina – kasdien mes didvyriškai bandome išbalansuoti tarp vaikų, darbų, biudžeto sąmatų, vakarienių ruošimo, skalbinių pintinių, mokesčių lapelių, pirkinių sąrašų, netikėtai užklupusių ligų, šimtų reikalų.
Man patinka, kad metuose yra dienų, kai pats kalendorius mums šaukte šaukia: laikas pabūti su mylimaisiais! Su artimaisiais! Su tais, kuriuos pastarosiomis dienomis, savaitėmis ar net mėnesiais truputį nepelnytai pamiršome. Laikas jiems paskambinti. Juos apkabinti. Su jais pasikalbėti. Įteikti didžiausią ir svarbiausią dovaną – savo dėmesį. Kad ir kaip tą dėmesį supakuosime – į gardų naminį tortą, puokštę gėlių ar į pliušinę ryškiai raudoną širdelę – ne taip jau ir svarbu.
Net jei tasai kruopščiai suplanuotas ir mintyse gražiausiomis spalvomis nuspalvintas cherry velvet cake pavyks ne toks ir raudonas (natūralūs dažai lieka natūraliais – bet užtat jie skanūs!), ir tai nesvarbu. Jis bus vyšninis, truputį kakavinis, truputį švelniai citrininis. Jis bus kaip meilė ne iš pasakų, o iš eilinių namų, tokių kaip jūsų ar mūsų, – kartais rūgšti, kad net nosį suraukti norisi; kartais net karstelėjus truputį; bet galiausiai vis tiek lyg vyšnia ant viso buities ir kasdienybės bagažo.
Taip, meilę reikia švęsti kiekvieną dieną! Meilę žmogui, darbui, gyvenimui, saulei ar sužydusiam augalui. Kai myli atvira širdim, viskas kažkaip lengviau, gražiau, paprasčiau.
Bet jei jau taip nutiko, kad diena iš dienos mylime tyliai, gal nieko tokio artėjant Valentino dienai apie tą meilę kalbėti truputį garsiau? Ir su vyšniniais tortais!
Štai ką svarbiausio turite žinoti apie šį tortą: nors jo biskvitai nėra raudoni (o tik švelniai vos vos rausvi, jei labai atidžiai įsižiūrėsite – na, gerai, gal net tada nelabai įžiūrėsite), jis išties yra gardus. Vietoje raudonų maistinių dažų, kurie naudojami klasikiniam Red Velvet Cake, aš į biskvito tešlą įbėriau šaltyje džiovintų „Supergarden“ vyšnių miltelių. Šie, nors ir gražios ryškiai raudonos spalvos, lengvai gali „nuspalvinti“ kremą, tačiau vis tik ne kakavinį biskvitą. Bet ar žinote tą posakį, kad nėra to blogo, kas neišeitų į gera? Mes gardžiavomės puikiu vyšniniu tortu ir skonis šįkart buvo kur kas svarbesnis už spalvą!
Tortą pertepiau mylimiausiu savo maskarponės kremu, kurį paruošti paprasta kaip dukart du, o nepavykti jis tiesiog negali! Vienas dubuo, vienas plaktuvas, vos keli produktai. Tadam! Deri šis kremas puikiai tiek prie šviesių, tiek prie tamsių (kakavinių biskvitų), – pasirodo, puikiai deri ir prie vyšninių, šypt!
Tortas pakankamai drėgnas, tačiau jei mėgstate itin drėgnus – biskvitus galite sulaistyti paprasčiausiu sirupu iš vandens, cukraus ir šlakelio citrinų sulčių. Skanaus!
Vyšninis tortas su maskarpone (Cherry Velvet Cake)
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
Bisvitui:
1 stiklinės (200 g) cukraus
2/3 stiklinės (140 g) kokosų aliejaus
1 arb. š. vanilinio cukraus
2 kiaušinių
1 2/3 stiklinės (400 ml) pieno
1 arb. š. baltojo vyno acto
2 stiklinių (280 g) miltų
1 arb. š. druskos
2 arb. š. kepimo miltelių
1 valg. š. kakavos miltelių
3 valg. š. „Supergarden“ džiovintų šaltyje vyšnių miltelių
Kremui:
250 g maskarponės
1 stiklinės (140 g) miltelinio cukraus
200 ml riebios (35–36 proc.) grietinėlės
1 citrinos žievelės
½ citrinos sulčių
GAMINIMO EIGA
1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 ᵒC temperatūros. Kepimo popieriumi išklokite 15-16 cm skersmens kepimo formą.
2. Visus biskvitui skirtus ingredientus sudėkite į didelį dubenį ir elektriniu plaktuvu išplakite iki vientisos masės. Supilkite į paruoštą kepimo skardą ir kepkite įkaitintoje orkaitėje apie 50 minučių. Ar iškepė, patikrinkite mediniu pagaliuku – įkištas ir ištrauktas iš kepinio centro jis turi būti švarus. Iškepusį biskvitą atvėsinkite.
3. Paruoškite kremą. Dubenyje elektriniu plaktuvu iki vientisos masės išplakite maskarponę ir miltelinį cukrų. Toliau plakdami lėtai pilkite grietinėlę. Išplakite iki standžios vientisos masės. Neperplakite! Suberkite nutarkuotą citrinos žievelę, išspauskite citrinos sultis ir išmaišykite.
4. Atvėsusį biskvitą perpjaukite į keturias lygias dalis – keturis biskvito lakštus.
5. Pirmąjį biskvito lakštą dėkite ant lėkštės ar tortinės, ant kurios patieksite tortą. Apjuoskite tortinės formos borteliu. Aptepkite ketvirtadaliu maskarponės kremo. Dėkite antrąjį biskvitą, švelniai paspauskite, taip pat aptepkite kremu. Taip susluoksniuokite visus biskvitus, viršutinis sluoksnis turi būti maskarponės kremo.
6. Surinktą tortą dėkite į šaldytuvą ir palaikykite per naktį. Kitą dieną nuimkite bortelį, kraštus perbraukite mentele ar peiliu, kad būtų lygesni.
7. Paruoškite pagal norus – aš puošiau čiobrelio šakelėmis, liofilizuotomis uogomis, citrinų gabalėliais ir liofilizuotų vyšnių milteliais.
Įrašą įkvėpė: Supergarden
