Maistas, ruoštas po atviru dangum, – skaniausias vasaros maistas. Tad kada gi daugiau, jei ne dabar, grilį kaisti net dukart per dieną? Ir čia visai ne juokas; orkaitė mūsų namuose…
Kai pavasario pradžioje įsigijome grilį, žinojau, kad labiausiai jame norėsiu kepti plėšytą kiaulieną: švelniai kvepiančią dūmu, plyštančią vos palietus šakute, sutirpstančią burnoje… Šiek tiek užtrukom, kol prisiruošėm; iš pradžių kepėm…
Savo namus mes kuriam etapais. Gal ir smagu nepasidaryti visko vienu ypu, nes tuomet užsitęsia ne tik procesas, bet ir džiaugsmas. Mažas šio pavasario projektas – kiemas! Pernai vyras sumeistravo…
Kai kuriuos receptus, prieš pasidalindama su jumis, išbandau tiek kartų, kad galėčiau, kaip kad šįkart, garantuoti: šie takai puikiai tinka sočiam užkandžiui, pietums, vakarienei ir net pusryčiams; jie pradžiugins draugų…
Ar mėgstat sumuštinius? Aš – LABAI! Seniai praėjo laikai, kai sumuštiniai buvo vienodi, neįdomūs, nuobodūs. Dabar? Toli gražu! Nors riekė duonos su sviestu ir riekele fermentinio sūrio visada liks pilna…
Ar man vienai atrodo, kad laikas vasarą bėga dar greičiau? Savaitgaliai keičia vienas kitą – tik spėk skaičiuoti, kiek jų dar liko! Žinau, kad ilgesingai besižvalgydama pro petį laiko nei…
Maisto gamtoje temą tęsiant – dešrainiai! Paprastas, skanus ir greitas maistas. Jei atvirai, nebuvau jų atradusi iki šiol; bet vasara pilna pirmų kartų! Kad ir kaip beskaičiuočiau, man rodos, gyvenime…
Tobula pora! Ar žinot, apie ką aš? Apie bulves ir… silkę! Yra dalykų, kurių per daugiau nei dešimt tinklaraščio rašymo metų čia taip ir neišplepėjau – pavyzdžiui, to, kaip mėgstu…
Mažais žingsneliais pildau sau duotus vasaros pažadus. Kepsninę šią vasarą kaičiame kaip niekad dažnai. Jei seniau joje paprastai kepdavom tik šašlykus ar mėsainius, šiemet labai norėjau atrasti kažką naujo –…
Ne viską iš mūsų atėmė virusas ir karantinas, toli gražu. Paliko jis mums tuos dalykus, kuriuos galbūt buvom pamiršę vertinti: pavasarį ir jo žydėjimą, saulėtekius ir saulėlydžius, namus ir pačius…
Tai šen, tai ten vis išgirstu atodūsį: „Na va, jau baigiasi vasara…”. Suirztu ir, jei tik turiu progą, lepteliu: „Juk dar nė neįpusėjo rugpjūtis!”. Ir kai vis išgirstu besiskundžiant pastarosiomis…
Atėjus vasarai, visi atidarome savo „Vasaros sezoną” ir į savo kasdienybę įsileidžiame šiek tiek kitokį gyvenimo ritmą, truputį kitus įpročius. Valgome daugiau vaisių ir daržovių, ruošiame šaltus gaiviuosius gėrimus, rūpinamės…