Ledai pusryčiams, pietums, o gal vakarienėms. Kada, jei ne karštą vasarą, galima šitaip kvailioti?
O iš tiesų tai – net šiek tiek daugiau nei tiesiog ledai. Kai prieš kelerius metus pirmąkart paruošiau šį receptą savo saldumynų knygai, ilgai negalvodama daviau jiems ledų sumuštinių pavadinimą. Juk niekas niekada nesakė, kad sumuštiniai negali būti saldūs. Ar šalti. Ar iš… ledų! Šiaip ar taip, dažnai ne pavadinimas yra svarbiausias – nes svarbiausia yra tai, kas po tuo pavadinimu slepiasi. Skonis. O jis, patikėkite, puikus!
Šeimos vakaronėms, draugų susibūrimams, vaikų gimtadieniams: turiu gerą nuojautą, kad iš šaldiklio ištrauktas padėklas gražių ir skanių ledų sumuštinių nudžiugins visomis progomis. Ar visai be progos – šitaip gal net dar geriau! Mažomis smulkmenomis susikurti šventę tada, kai kalendoriuje paprasčiausios dienos, o širdy – dainuojanti vasara.
2 komentarai
Sveiki, Asta! Pabandžiau šį vasarišką receptą ir pirmas blynas šiek tiek „prisvilo” 🙂 Keletoje vietų nukrypau nuo recepto, tad žinau, kur priėmiau neteisingus sprendimus… Tačiau norėjau Jūsų paklausti – man uogų sluoksnis „paskendo” ledų sluoksnyje, nugrimzdo gilyn. Gal turite minčių, kur čia galėjo būti klaida? Nepaisant visko, skonis buvo labai puikus!! 🙂
Džamilia, nežinau, kokie buvo jūsų nukrypimai nuo recepto, tačiau paprastai žemyn grimzta tankesnis, sunkesnis sluoksnis – gal tie nukrypimai galėjo turėti įtakos, jei šiek tiek keitėte ledų ar uogų sudedamąsias dalis? 🙂 Tikiuosi, kad skoniui tai didelės įtakos neturėjo – džiaugiuosi, kad ledai patiko! 🙂