Rabarbarų sezonas kasmet labai trumpas (gal net kiek per trumpas) – jei tik užsižiopsosi, žiūrėk, rabarbarų pyrago tais metais ir neteks iškepti. Būtent šitaip man nutiko pernai, todėl šiemet, gavusi…

Kai dar tik laukėme į pasaulį ateinančio saulėto virtuviuko, vienu metu buvau pradėjusi kaip pamišusi ieškoti atsakymų į klausimą, ką valgys mano vaikas?! Kokius keksiukus aš jam kepsiu? Ar tik…

O jei savaitgalio desertas būtų nesaldus? Nors šie krekeriai būtų puikūs bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis, savaitgaliams jie tinka tiesiog idealiai. Ilgesniems vakarams prie gero filmo arba dar ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje…

Apsidairiau po savo saulėtą virtuvę ir supratau, kad paskutiniu metu tapo saldu saldu, kur dairaisi. Ir ne veltui – juk šitiek progų atnešė pavasaris! Ir dar ne vieną atneš, tyliai…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…

Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…

Iki Velykų vos pora dienų. Šventinis meniu jau suplanuotas, produktų sąrašai tvarkingai suguldyti į eilutes lipniuose lapeliuose, apsilankymai parduotuvėse numatyti, kepimo formos išrikiuotos, kiaušiniai ir mėlynasis kopūstas paruošti (pagaliau išbandysiu…

Niekam ne paslaptis: su miltais aš draugauju puikiai, jie sėkmingai telpa į mano subjektyvų subalansuotos mitybos suvokimą. Žinau, kad šiuo klausimu nesu populiari, bet kartais pagaunu save nuoširdžiai abejojančią, ar…

Mano pavasaris pilnas citrinų. Nejuokauju; rodos, kasdien kažkur įspaudžiu bent lašą jų sulčių, nutarkuoju saują geltonų žievelių. Vieną po kito verdu saulės spalvos stiklainėlius citrinų kremo. Nenuostabu, kad ir galvodama…

Skaičiuoju dienas. Iki vasaros. Iki mažylio krikštynų. Iki kiekvieno suplanuoto žygio. Iki rudens ir mūsų atostogų. Skaičiuoju ir vis niukteliu sau į šoną – pažadu negyventi vien laukimu, nešuoliuoti tarp…

Turiu Velykų tradiciją, tai – ši mielinė pynė. Pirmą kartą ją iškepiau prieš penkerius metus, ir nuo tada kepu kiekvienais metais. Dažniausiai – Velykų rytą, nes švieži mieliniai kepiniai patys…

Viskas, ką šiandien pasakysiu, galėtų būti vien melas ir pokštai, bet dalykas tas, kad talento apgaudinėti aš nelabai turiu. Jei tik sukurpiu kokį linksmesnį planą, pradedu prunkšti iš juoko dar…

Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Kalendoriuje darbai nugula…

„Desertų nebevalgau“, – kraštutinumas, į kurį smagiai puldavau prieš kokius dešimt ar net prieš penkerius metus. Nuo pirmadienio, nuo gimtadienio arba nuo pirmos mėnesio dienos; nelygu kada nuspręsdavau, kad laikas…

Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……

Turbūt tik visiški pakvaišėliai, sugalvoję susisluoksniuoti tiramisu, pradėtų nuo miltų sijojimo ir biskvitinių „pirštelių“ kepimo. Bet aš tokių pakvaišėlių pažįstu; neabejoju, kad pažįstate ir jūs. Beje… labas! O kodėl gi…

Lengviausia dabar dėl visų gerų dalykų „apkaltinti“ pavasarį, bet nežinau, kam dar dėkoti už viską, kas vyksta su manim pastaruoju metu. O vyksta daug, nors plika akimi nematyti tikriausiai nieko.…

Geriausios akimirkos neretai nutinka ant žemės (tą labai gerai supras mamos; nors aš pati visada, kiek tik save prisimenu, mielai susirangydavau ne ant sofos, o šalia jos, šypt). Ši nuotraukoje…

Galbūt turėčiau Užgavėnes įrašyti į savo mėgstamiausių švenčių sąrašą, o „žiema žiema, bėk ir kiemo“ – į mėgstamiausių dainų sąrašą. Nors laikas bėga beprotišku greičiu, žiema, kaip visada, užsitęsia truputėlį…