Lengviausia dabar dėl visų gerų dalykų „apkaltinti“ pavasarį, bet nežinau, kam dar dėkoti už viską, kas vyksta su manim pastaruoju metu. O vyksta daug, nors plika akimi nematyti tikriausiai nieko. Pokyčiai dar menkai apčiuopiami, dar net neverti apie juos kalbėti garsiai, bet jie vyksta, aš jaučiu. Už juos kiekvieną dieną dėkoju pavasariui, likimui, sau.
Galiausiai kaip niekad aiškiai suprantu, kad noriu… paprastumo. Visur kur. Paprasto bendravimo – be pozų, kaukių, vaidmenų žaidimo. Paprastų santykių – be dramų, be amerikietiškų kalnelių. Net skonių noriu labai paprastų – tokių, kuriuose atsiskleidžia tikras maistas.
Šis patiekalas labai gerai tą atspindi. Tiesiog žuvis, tiesiog bulvytės, tiesiog brokoliai. Vos keletas neįmantrių prieskonių, viena vienintelė kepimo skarda. Šlakelis kokybiško ypač tyro alyvuogių aliejaus. Kažkada seniai buvo laikas, kai maniau, jog ingredientų skaičius ir jų sudėtingumas nulemia tai, kiek puikus yra patiekalas. Jau seniai taip nebemanau; kokybiški taikliai parinkti produktai yra viskas, ko reikia nuostabiai gardiems pietums. Dažniausiai tai toli gražu nereiškia, kad reikia iškraustyti visas virtuvės spinteles ir nusiaubti parduotuvės lentynas iš pagrindų, kad tik pavyktų pagaminti šį tą puikaus. Daug dažniau paprastumas yra viskas, ko reikia virtuvėje ir lėkštėje. Ypač pavasarį, tiesa?
Paskutinis šio patiekalo akcentas, kuriame sutelpa visa skonių fiesta, – ypač tyras ekologiškas itališkas „Tenuta Sant‘llario“ alyvuogių aliejus „D.O.P.“ (šį aliejų ir didžiulį aliejų pasirinkimą rasite „inTASTE world“). Žinot, aš tikiu, kad istorija neretai sukuria pusę jaučiamo skonio, todėl apie šio aliejų gamintoją man buvo skanu vien skaityti – apie mažą Italijos kaimelį prie Adrijos jūros, apie nuo kalnų (nuo kalnų!) atsiveriantį jūros peizažą, apie romantiškas alyvuogių giraites, kuriose auginamos senosios alyvmedžių rūšys. Galiausiai, apie tai, kad po „Tenuta Sant‘llario“ kompanijos pavadinimu slepiasi mažas šeimos verslas. Tokiems aš visada jaučiu didelę simpatiją; gal dėl to, kad mes patys – mūsų maža šeima – taip pat po „Saulėtos virtuvės“ vardu jau kurį laiką žingsnelis po žingsnelio kuriame mažą šeimos verslą?
Šis aliejus pakankamai intensyvaus skonio ir vaisių aromato; jame susilieja obuolių, bananų, žaliųjų alyvuogių, pomidorų, migdolų ir šviežiai nupjautos žolės kvapo natos. Ar jis dera su žuvimi? Puikiai. Bet dėl savo universalumo ne mažiau tiktų ir mėsos patiekalams, troškiniams, sriuboms, keptoms daržovėms gardinti. Beje, kalbant apie kokybę, – alyvuogių aliejus „D.O.P.“ turi saugomą kilmės nuorodą, kuri garantuoja, kad aliejus spaudžiamas tik iš aukščiausios kokybės alyvuogių, tik Abruzzo regione bei atitinka visus griežčiausius gamybos reikalavimus.
Atrodytų, toks paprastas dalykas – alyvuogių aliejus. Tik tada, kai žvilgteli giliau ir išsamiau nei į ant stiklinio butelio užklijuotą etiketę, imi suprasti, kad tie paprasti dalykai iš tiesų yra labai nepaprasti. Kaip ir kavos puodelis, į kurį rytais tiesiame rankas lyg į vienintelį išsigelbėjimą. Kaip plytelė šokolado, gebanti kažkaip stebuklingai nušluostyti ašaras užklupus liūdesiui ar skausmui. Kaip sultingi saldūs pomidorai, kuriuos nuo mažiausio daigelio užaugino mama. Kaip vyšnių uogienė, virta dar karštą vasaros vidurnaktį, šaukštelis po šaukštelio ragaujant ją tiesiai iš puodo, mintyse kuriant svajones, kurios vėliau ims pamažu pildytis. Taip ir alyvuogių aliejus, kurio vienas vienintelis šlakelis patiekalui gali suteikti visą puokštę naujų spalvų.
Tokie tie dalykai. Paprasti, bet labai nepaprasti.
Įrašas sukurtas bendradarbiaujant su „inTASTE world“.
