Ruduo – tai ilgi vakarai ir šilti megztiniai, arbata su medumi ir geros knygos, saldžiai kvepiantys pyragai ir ilgi pasivaikščiojimai pageltusiais lapais nuklotais takais, kaklą apsivyniojus storiausiu šaliku. Ruduo –…

Visą gyvenimą žinojau ir jaučiau, jog esu namų žmogus. Galbūt kartais perfekcionistė, o kartais šiek tiek darboholikė, bet visada po darbų labiausiai trokštanti vykti namo. Ir kai artėjant savaitgaliui visi…

Geros dienos prasideda skaniais ir teisingais pusryčiais. Niekam ne paslaptis, kad per dvidešimt septynerius metus mano ryšys su maistu buvo visoks: buvau ir susipykus su juo, ir jį įsimylėjus; buvau…

Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…

Tikriausiai pirmą kartą gyvenime lyg pamišusi laukiu rudens. Puikiai prisimenu savo liūdnus šniurkščiojimus kiekvienąkart, vasarai besibaigiant; bet tik ne šiemet. Nes, pasirodo, dalykai ima ir įvyksta, nepriklausomai nuo metų laiko.…

Visokių yra žmonių. Tokių, kurie mėgsta gaminti; tokių, kurie tai daro tik iš pareigos; ir tokių, kurie išvis negamina, nes negali to pakęsti. Pažįstu jų visokių, o ir pati tikriausiai…

Tai šen, tai ten vis išgirstu atodūsį: „Na va, jau baigiasi vasara…”. Suirztu ir, jei tik turiu progą, lepteliu: „Juk dar nė neįpusėjo rugpjūtis!”. Ir kai vis išgirstu besiskundžiant pastarosiomis…

Šiuos ledus gaminau jau senokai, prieš keletą mėnesių. Buvo pavasaris, pro virtuvės langus krito pirmieji nedrąsūs saulės spinduliai. Išsitraukusi labai seną ir gerokai apdulkėjusią vaflių keptuvę, maišiau jiems tešlą ir…

Labai mėgstu lašišą. Nevalgau jos kasdien, tačiau artėjant kokiai nors šventei, progai ar pasisėdėjimui, į pirkinių krepšelį dedu ir ją, dažniausiai – porą pakuočių rūkytos lašišos. Neprisimenu tokio stebuklo, kad…

Kada gi daugiau, jei ne gimtadienio dieną, be jokios sąžinės graužaties galima suvalgyti penkis gabalėlius torto? Paskutinį iš jų – velniškai saldų ir nepadoriai skanų naminio „Reese‘s“ gabalėlį (jei tiksliau,…

Vos tik orai atšyla, mūsų gyvenimo ritmas pasikeičia iš esmės. Greitesnis, įdomesnis ir saldesnis – štai koks tampa mūsų šeimos gyvenimas, mūsų pavasario ir vasaros dienos. Bityne prasidėjus darbams, siaučia…

Prie to priprasti tikriausiai neįmanoma. Vakar pirmąkart į rankas paėmiau savo trečiąją knygą; ir štai vėl tas jausmas – nutvilkantis iki pirštų galiukų. Akimirkai apsukantis galvą ir atimantis amą. Mano…

Naujajame darbe aš jau daugiau nei mėnesį. Šis skaičius man tik dar kartą primena: ką gi, laikas bėga velniškai greitai. Atrodo, kad tikrai dar visai visai neseniai truputį neramia širdimi…

Nelaukti savaitgalių tiesiog neįmanoma. Ypač, kai jie tokie šilti ir saulėti, lepinantys vasarišku oru, gaiviu plaukus veliančiu vėju ir mėlynu dangumi. Viliojantys galimybe nusispirti batus ir basomis kojomis pajausti kvepiančią…

Kai pagalvoju, šie mano pietūs buvo vienas didelis nuotykis. Visų pirma, penktadienį vos spėjau laiku išbėgti iš darbo, kad reikiamoje vietoje atsiimčiau savo užsakymą iš žaliais lapeliais išmarginto balto „Merkio…

Ar jautėt? Savaitgalį pagaliau atėjo pavasaris. Kuo tikriausias, saulėtas ir šiltas. Šeštadienį vaikščiojau po Kauno dienų mugę, tarp ūkininkų gėrybėmis nukrautų prekystalių, su nuo gardžių pirkinių vis sunkėjančiu krepšiu, ir…

Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…

Visai neseniai internetinis portalas, paprašęs duoti interviu, uždavė vieną klausimą, ne tokį kaip visi. Priverčiantį stabtelėti ir susimąstyti. Manęs paklausė: ar aš moku džiaugtis smulkmenomis, ar esu išlaikiusi gebėjimą pastebėti…

Gegužės mėnesis šiais metais man prasidėjo su trenksmu. Atsisveikinimas su senuoju darbu, atšoktas nuostabios draugės gimtadienis, trys tortai per trijų dienų savaitgalį, skirtą brangiosioms Mamoms, o pirmadienį – pirmoji diena…