KOKYBIŠKO GYVENIMO BEIEŠKANT // Kepta košė su persikais

Ar pastebėjote, kaip populiaru ir madinga pastaruoju metu tapo kalbėti apie kokybišką gyvenimą ir jo paieškas? Man ir pačiai ne kartą nuo liežuvio galo nusprūdo kažkas apie tai, kokia svarbi yra gyvenimo kokybė. Tik štai, vienas dalykas – prieš jos siekiant ir ieškant, tikriausiai reikėtų užduoti sau klausimą ir išsiaiškinti, kas slypi po stipriais (ar bent jau taip skambančiais) žodžiais, tiesa?

Sveika mityba. Aktyvus laisvalaikis. Sėkminga karjera. Įspūdingos kelionės. Tobula figūra. Nepriekaištinga išvaizda. Laki fantazija. Guvus protas. Puikus humoro jausmas. Stebinanti išmonė. Dėmesio nestokojanti šeima. Tobulai išauklėti vaikai. Patys geriausi supermamos (ar supertėčio) genai. Solidi sąskaita banke. Svajonių namas. Didžiulė draugų kompanija. Pavydą galintys išprovokuoti hobiai. Galite vardinti toliau, o viską, ką išvardinote, išdėlioti norima eilės tvarka.

Kai prie visų punktų sudedame pliusiukus, pagaliau lyg ir pasiekiame savo tikslą – kasdienybės nuotraukos tampa lyg fotošopu nugludinti paveikslėliai, renkantys šimtus ar tūkstančius laikų. O mes, krestelėję kruopščiai sušukuotus plaukus, kilstelėję nosį kiek į viršų, galime girtis gyvenantys kokybišką gyvenimą. Galime girtis tiems, kam tai įdomu, ir tiems – o taip tikriausiai nutinka dažniausiai – kuriems neįdomu.

Ar tikrai viskas taip… matematiška? Ar tikrai varnelių sudėliojimas ties tam tikrais punktais dovanoja gyvenimo laimę? Vis dažniau galvoju apie tai, kad laimė neturi savo šablono, kuris tiktų visiems, kad ir koks naujoviškas jo dizainas bebūtų. Galvoju apie tai, kaip dažnai mes sau primetame tikslus, apie kuriuos tiesiog rėkia aplinka?

Tobulos figūros, besišypsančios nuo žurnalų viršelių, stumteli mus ne tik link sporto klubo, bet ir link alinančių dietų. Įkyrūs šeimos narių, giminaičių, draugų ar net visai prašalaičių klausimai apie širdies reikalus mus nubloškia į pirmo sutikto glėbį, nes gal geriau bet koks nei jokio? Nuo vaikystės galvon kalamas įsitikinimas, kad vyrai neverkia, vieną dieną gali nuvesti prie aukštai esančios atbrailos. Lūkesčiai, kad talentinga moteris turi būti tobula žmona, mama, darbuotoja, namų šeimininkė ir dar velniai žino kas tuo pačiu metu, vieną dieną šokiruoja, kai tos išsiblaškiusios, buku žvilgsniu į pasaulį žvelgiančios žmogystos neįmanoma atpažinti veidrodyje, o ką jau bekalbėti, kas darosi jos širdyje. Nesubtilios užuominos apie tai, kokia neįkainojamai svarbi yra sėkminga karjera, gali prarasti prasmę tik tada, kai suprasime: metai praskriejo pro šalį, o nieko, apart karjerą (ir dar ačiūdie, jei ji mus džiuginanti), daugiau neturime.

O juk tai turėtų būti kokybiško ir laimingo gyvenimo receptas! Turėtume žongliruoti tais savo tikslais lyg kamuoliukais kaip prityrę cirko artistai. Gražūs, pasitempę, sportiški, sveiki, sėkmingi, talentingi, žavūs, įkvepiantys. Patys geriausi, patys laimingiausi.

Galvoju apie tai, kad besiekdami to kokybiško gyvenimo – nes juk visi jo siekia! – mes blogai sudedame lygybės ženklus tarp kraštutinumų ir sąmoningumo. Pastarojo turėtų būti kur kas daugiau, nors pirmasis, rodos, vilioja greitesniais rezultatais. Tiesa ta, kad rezultatai gali būti labai greiti, bet tikrai ne visada tokie, kokių norėjome pasiekti.

Esu beveik tikra, kad daugelis iš jūsų žinote, apie ką kalbu. Esu beveik įsitikinusi, kad ten buvote, tą jautėte. Galiu tik tikėtis, kad galiausiai, mėtyti ir vėtyti, mes visi atradome (ar atrasime) atsakymą į tą klausimą: kas mums iš tiesų yra kokybiškas gyvenimas?

O kas, jei būti laimingam – tai mūsų pasirinkimas?

Be šablono, be punktų ir jų žymėjimo varnelėmis, be nuolatinio savęs plakimo ar priekaištavimų, kad nesame tokie tobuli kaip norėtume būti. Kažin, ar tobulumas garantuotų laimę; juk būtų pernelyg nuobodu. Kai jau viskas pagaliau tobula…, kas toliau?

Mylėti netobulą save ir netobulą savo gyvenimą – štai kur iššūkis. Štai kur neišmatuojama, begalinė, besąlygiška gyvenimo laimė, kai šį iššūkį pagaliau pavyksta įveikti. Linkiu to Jums. Linkiu to sau. Linkiu to visiems, būkime laimingi!

Kepta košė su persikais

Atsispausdinti

Porcijos: 5 Paruošimo laikas: 15 min. Gaminimo laikas: 35-40 min.

INGREDIENTAI

1 stiklinės (140 g) stambių avižinių dribsnių
1 stiklinės įvairių sėklų ir riešutų*
1 arb. š. malto cinamono
½ arb. š. malto muskato
¼ arb. š. druskos
3 valg. š. medaus
1 stiklinės (250 ml) liesos grietinėlės
1 stiklinės (250 ml) pieno
1 didelio kiaušinio
3 persikų
saujelės graikinių riešutų
2 valg. š. tirpinto sviesto

GAMINIMO EIGA

1. Orkaitę įkaitinkite iki 180 °C temperatūros.
2. Dubenyje sumaišykite stambius avižinius dribsnius, sėklas, riešutus, cinamoną, muskatą ir druską.
3. Kitame dubenyje išplakite medų, grietinėlę, pieną, kiaušinį. Šį plakinį supilkite į dubenį su sausais produktais ir išmaišykite. Nenustebkite, kad skysčio yra tiek daug – taip ir turi būti.
4. Persikus supjaustykite plonomis skiltelėmis.
5. Kepimo inde (28 cm skersmens) tolygiai paskirstykite pusę dribsnių masės. Ant viršaus išdėliokite pusę persikų skiltelių, o ant šių – tolygiai paskleiskite likusią dribsnių masę. Supilkite ir visą skystį.
6. Ant viršaus gražiai išdėliokite likusias persikų skilteles. Apibarstykite smulkintais graikiniais riešutais ir apšlakstykite tirpintu sviestu.
7. Kepkite įkaitintoje orkaitėje 35-40 minučių, kol apkepas sutvirtės, o paviršius gražiais apskrus. Patiekite nedelsiant, dar šiltą.

PASTABOS

* Aš naudojau šį derinį (bet drąsiai galite eksperimentuoti su savo mėgstamomis sėklomis, riešutais, džiovintais vaisiais): 60 g žemės riešutų, 40 g linų sėmenų, 30 g kokosų drožlių, 30 g lukštentų saulėgrąžų, 25 g ispaninio šalavijo sėklų (chia), 25 g burnočio sėklų, 15 g moliūgų sėklų.

Recepto šaltinis: Heartbeet kitchen