bananai

Myliu vasaros savaitgalius. Lengvas ir saulės nubučiuotas dienas. Myliu trumpus pabėgimus iš miesto ten, kur nėra kompiuterių, telefonų ir televizorių. Myliu rytus, kai pabudina pro langą prasiskverbę saulės spinduliai, nerūpestingai…

Blynų fiesta pas mus prasidėjo jau šeštadienį. Jis norėjo bulvinių, o aš jau kone visą savaitę svajojau apie bananinius. Teko ieškoti kompromiso, o jį radome per maždaug dvi minutes: reikia…

Aš tikiu, kad visi mūsų gyvenimo posūkiai, visi nutikimai, visi sutikti žmonės ir visi kada nors išgirsti žodžiai yra ne veltui. Tai – patirtis. Postūmiai. Įkvėpimai. Aš tikiu, kad kartais…

Besibaigiant pirmam metų mėnesiui, mano akys nejučia nukrypsta į popieriaus lapą, kuriame – daug smulkiai surašytų eilučių. Vienose eilutėse raidės mažos ir nedrąsios, kitose – paryškintos ir pabrauktos. Visa tai…

Saulėtas ir šiltas liepos vakaras pagaliau vėl – po liūčių, griaustinių ir blyksinčių žaibų – atnešė vasaros nuojautą. Vakarėjančios saulės spinduliams įsisukus į Senamiesčio gatveles ir glostant žmonių veidus, labai…

Noras kepti keksus mane dažniausiai užklumpa staiga ir netikėtai. Tai – tikrai daugiau taisyklė nei išimtis. Pavyzdžiui, antra valanda popiet. Sėdžiu darbe, palinkus prie kompiuterio ekrano ir atrašinėju kažkam trisdešimt…

Nežinau, kaltas oras ir žiema, ar kaltas bėgantis laikas, tačiau… Dievaži, tapau tikra miegalė. Žmonės keičiasi? Ir poreikiai žmonių keičiasi? Žmonės sensta ir jiems reikia daugiau miego? Ne, geriau tiesiog…

Jeigu ankstų rytą važiuodama į darbą nesnaudžiu kėdėje, pro langą stebiu šaligatvių gyvenimą… Čia žmonės, pasidabinę sportinėmis aprangomis, bėga, aktyviai mina dviračio pedalus ar žingsniuoja greičiau nei, atrodo, įmanoma. Susikaupę,…

Užduosiu mįslę – spėkit, ką daro beveik visos mergaitės, merginos ir moterys, pavasariui beldžiantis į duris? Apie ką ima suktis jų mintys? Dėl ko jos nerimauja, kuo susirūpina ir dėl…

Kai į savo kasdienių darbų sąrašą vieną dieną įrašai tokį paprastutį žodelį iš šešių nedidelių raidžių – darbas – gyvenimas ima ir apsiverčia aukštyn kojom. Ar bent jau iš tvarkingų…

Ryšėdama languotą prijuostę paskutines akimirkas, atidarau paštą, surankioju kelis kuklius laiškelius, kalbančius apie svajonių virtuves, ir skubu papasakoti jums… Kaip smagu įkišti nosytes į kitų svajones, ar ne? Pirmoji laiškelį…

Nuleisti kojas nuo plataus pasaulio krašto. Suptis ant purių baltų minkštučių debesų lyg ant vaikystės sūpuoklių. Pirštų galiukais atsargiai grybštelėti saulės spindulį, apsisiaubti šilumos skraiste. Ant nosies galiuko pasikabinti didelius…

Man dar truputį keista ir trumpom akimirkom aš pagaunu pasimetusią. Stebiuos mažučiais kasdien atrandamais dalykais ir vis pastebiu kažką naujo tavyje, savyje ar mumyse. Niekada nemokėjau peršokti į kitą lapą…

Aš esu labai pastovus žmogus. Tikrai. Pakalbėkim, pavyzdžiui, apie pusryčius. Kokį vaidmenį jie vaidina jūsų gyvenimuose, kasdienybėje, rytinėje rutinoje? O galbūt išvis jų nevalgote, o gal tiesiog nesirenkate ką valgyti…

Šiandien – nuostabi diena! Šiandien man taip norisi plačiai šypsotis, nepaliaujamai garsiai plepėti niekus ir krykštauti be priežasties, eiti gatve šokio žingsneliu ir niūniuoti melodiją ne tik mintyse. Šiandien tikras,…

Trečiadienis, vienuolikta valanda ryto, termometras rodo tik minus 10. O už lango krenta baltos didelės snaigės. Pūga. Nuostabiai gražus vaizdas, kai jį gali stebėti tik pro langą, mhm. Kaip aš…

Draugystė. Tvirta kaip akmuo, kaip šimtametis ąžuolas, giliai įleidęs šaknis į tamsią žemę, kaip kažkur tolumoje stūksantys nepajudinami kalnai, savo viršūnėmis remiantys sunkius debesis. Trapi kaip plonas stiklas, kaip senos…

Šeštadieniai yra tikriausiai mylimiausios mano savaitės dienos. Galbūt dar penktadieniai, penktadienių vakarai, tačiau… savaitgalis yra savaitgalis. Šeštadieniai – tai tingūs rytai, kai ryte pramerkus akį, galiu sau be sąžinės graužaties…

Šiandien, nuleistomis rankomis, miltuota nosimi ir žaibus svaidančiomis akimis stovėdama ties pridegusiu antru iš eilės (!) puodu, nejučia prisiminiau savo pirmą apsilankymą virtuvėje. Tai buvo vos prieš keletą metų ir…

Skonis: 9/10. Ech, kad jūs žinotumėt – šituo kepiniu aš spėjau ir taip be galo nusivilt, ir taip be galo apsidžiaugt, kad sunku žodžiais apsakyt. Viskas prasidėjo nuo to, kad…