desertas

Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…

Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…

Kuo mažesniam kambarėly esi uždarytas, tuo plačiau klajoja mintys. Joriui užmigus, pagavau save naršančią po nuotraukų albumus. Maisto, kelionių, šeimos, namų. Pasvajojau apie laukiančias atostogas (jos tik rudenį, todėl neleidžiu…

Rabarbarų sezonas kasmet labai trumpas (gal net kiek per trumpas) – jei tik užsižiopsosi, žiūrėk, rabarbarų pyrago tais metais ir neteks iškepti. Būtent šitaip man nutiko pernai, todėl šiemet, gavusi…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…

Iki Velykų vos pora dienų. Šventinis meniu jau suplanuotas, produktų sąrašai tvarkingai suguldyti į eilutes lipniuose lapeliuose, apsilankymai parduotuvėse numatyti, kepimo formos išrikiuotos, kiaušiniai ir mėlynasis kopūstas paruošti (pagaliau išbandysiu…

Mano pavasaris pilnas citrinų. Nejuokauju; rodos, kasdien kažkur įspaudžiu bent lašą jų sulčių, nutarkuoju saują geltonų žievelių. Vieną po kito verdu saulės spalvos stiklainėlius citrinų kremo. Nenuostabu, kad ir galvodama…

Turiu Velykų tradiciją, tai – ši mielinė pynė. Pirmą kartą ją iškepiau prieš penkerius metus, ir nuo tada kepu kiekvienais metais. Dažniausiai – Velykų rytą, nes švieži mieliniai kepiniai patys…

„Desertų nebevalgau“, – kraštutinumas, į kurį smagiai puldavau prieš kokius dešimt ar net prieš penkerius metus. Nuo pirmadienio, nuo gimtadienio arba nuo pirmos mėnesio dienos; nelygu kada nuspręsdavau, kad laikas…

Turbūt tik visiški pakvaišėliai, sugalvoję susisluoksniuoti tiramisu, pradėtų nuo miltų sijojimo ir biskvitinių „pirštelių“ kepimo. Bet aš tokių pakvaišėlių pažįstu; neabejoju, kad pažįstate ir jūs. Beje… labas! O kodėl gi…

Geriausios akimirkos neretai nutinka ant žemės (tą labai gerai supras mamos; nors aš pati visada, kiek tik save prisimenu, mielai susirangydavau ne ant sofos, o šalia jos, šypt). Ši nuotraukoje…

Galbūt turėčiau Užgavėnes įrašyti į savo mėgstamiausių švenčių sąrašą, o „žiema žiema, bėk ir kiemo“ – į mėgstamiausių dainų sąrašą. Nors laikas bėga beprotišku greičiu, žiema, kaip visada, užsitęsia truputėlį…

Parašiusi savo pirmąją receptų knygą (saldumynų knygą!), smalsumo vedina suskaičiavau – citrinos joje buvo velnioniškai populiarios! Praėjus beveik penkeriems metams, citrinos vis dar karaliauja mūsų baltoje virtuvėje. Jis mėgsta citrinų…

Kai sugalvojau iškepti cherry velvet cake – vyšninį raudonojo aksomo tortą – iš karto instinktyviai akimis kalendoriuje susiradau vasario keturioliktą. Ar ne puikus būtų desertas Valentino dienai ir (ne visada)…

Buvo beprotiškas, beprotiškas sausis. Iš pradžių buvo ilgai lauktos ir naktim net sapnuotos atostogos, o tada… prasidėjo ligų karuselė. Dienos maišėsi su naktimis, laikas slinko stingdančiai lėtai, o kitais kartais…

Galvoju apie save prieš kelerius metus. Apie vis vienodas sausio pabaigas, apie vis giliau stalo stalčiuje ir minčių užkaboriuose slepiamus naujametinius pažadus: ūpas sportuoti jau priblėsęs, nauji sportiniai bateliai pradeda…

O dabar pakelkite rankas tie, kurie jaučiasi lengvai pamišę dėl bananų duonos… aš, AŠ! Nesuskaičiuočiau, kiek skirtingų receptų jau išbandžiau ir, kaip taisyklė, dažniausiai visos duonelės iškepa nuostabiai gardžios. Ši…

Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…

Pabudau kaip niekad anksti, o gal nė dorai nemiegojau. Jaudulys. Išgeriu paskutinius gurkšnius kavos ir už kelių minučių išvažiuosime į pirmąją savo mugę. Jis sukalė gražiausią stendą-namelį, o aš į…

O dabar truputį atsitraukim į šalį nuo to beprotnamio, kuriuo artėjant šventėms pavirto daugelio iš mūsų gyvenimai. Darbai, reikalai, planai, lūkesčiai… Kad ir kaip besistengėm, kad šiemet Kalėdų laukimas būtų…