feta

Jei galėčiau šią akimirką būti bet kur, kur tik panorėčiau, būčiau prie kokio nedidelio ežero vidury miškų (ar kalnų, jei svajonės gali būti dar didesnės už dideles!). Kokioj mažoj trobelėj,…

Kai tingu gaminti, o gaminti vis tiek reikia (nes valgyti taip pat reikia), darau visokius šakar-makar. Dažniausiai tiesiog iš to, ką randu šaldytuve. Tokios dienos labai į gera – ištuštėja…

Spalis buvo negailestingas ir, jei nuoširdžiai, aš džiaugiuosi, kad jis pasibaigė. Tyliai tikiuosi ir laikau sukryžiuotus pirštus, kad lapkritis būtų šviesesnis. Net jei dabar prabusčiau ir suprasčiau, kad pastarosios savaitės…

Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…

Tai bus planavimo maniakės išpažintis. Pastaruosius dešimt metų nuolat save spraudžiau į kampą. Kiek tik pamenu, daugybė eilučių darbo kalendoriuje man visada sukeldavo stresą, bet nepalyginamai didesnį jausdavau tada, kai…

Kol Joris miega terasoje, vis dar įsuptas į savo kailinį apklotėlį, aš bandau įkvėpti pavasario. Palto kišenėje slėpdama sužvarbusias rankas, skruostais gaudau tuos kuklius saulės spindulius, kurie pro langą atrodo…

Meluočiau pati sau, jei sakyčiau, kad dabar, būdama mama, niekada nepasiilgstu savo buvusio gyvenimo etapo. Kūdikis VISKĄ keičia ir dažniausiai lengvesniais ar sunkesniais keliais su juo keitiesi ir tu pati;…

Iššūkių būna visokiausių. Pavyzdžiui, labai skanių, šaunių ir laukiamų. Žodžiu, tokių, kaip “Kepėjų be stabdžių” iššūkiai. Arba visai nelauktų, visai netikėtų ir visai nė trupučio ne mielų. Tokių, kaip… hm,…