karamelė

Turbūt tik visiški pakvaišėliai, sugalvoję susisluoksniuoti tiramisu, pradėtų nuo miltų sijojimo ir biskvitinių „pirštelių“ kepimo. Bet aš tokių pakvaišėlių pažįstu; neabejoju, kad pažįstate ir jūs. Beje… labas! O kodėl gi…

Nieko nelaukdama apie šį tortą noriu pasakyti du svarbiausius dalykus: 1. Tai tortas, kurį kepiau absoliučiai daugiausiai kartų iš visų kada nors keptų tortų. 2. Tai tortas, kuris patinka visiems.…

Pasakyti keturis žodžius – kuriame šį tą naujo! – yra labai paprasta, tetrunka sekundę. Paprasta yra svajoti, kalbėti ir planuoti iki išnaktų, vaizduotėje piešti spalvotas vizijas ir dalintis jomis su…

Gimtadienio dieną sulaukiau viso šūsnies nuostabių sveikinimų. Nuoširdžių, tikrų ir nebanalių linkėjimų. Viena po kitos mane stebino draugės – jų žodžiai krito į širdį, džiugino ir graudino tuo pat metu.…

Šiuos ledus gaminau jau senokai, prieš keletą mėnesių. Buvo pavasaris, pro virtuvės langus krito pirmieji nedrąsūs saulės spinduliai. Išsitraukusi labai seną ir gerokai apdulkėjusią vaflių keptuvę, maišiau jiems tešlą ir…

Prie to priprasti tikriausiai neįmanoma. Vakar pirmąkart į rankas paėmiau savo trečiąją knygą; ir štai vėl tas jausmas – nutvilkantis iki pirštų galiukų. Akimirkai apsukantis galvą ir atimantis amą. Mano…

Mano naujieji metai prasidėjo lėtai ir niekur neskubant. Truputį tingiai ir truputį aktyviai. Su gerais filmais, stalo žaidimais, išvykomis į Vilnių, saldžiais desertais, o galiausiai – jau aktyvuotu metiniu abonementu…

2014-ieji baigiasi. Laikrodžiai skaičiuoja paskutines šių metų valandas, o aš mintyse bandau sudėlioti viską į stalčiukus: kokie tai buvo metai, ką jie atnešė, ką atėmė. Kiek kartų laimėjau ir kiek…

Atrodo, kad viskas buvo tik vakar: begalinis jaudulys, drebančios kojos ir didelės akys, matant pamažu į mano knygos pristatymą besirenkančius žmones. Kaip ir tikėjausi, aš beprotiškai bijojau. Kalbėti, būti dėmesio…

Pamenat, dar visai neseniai rašiau apie užsiveriančias duris ir apie langus, kurių laukiu atsidarant. Apie naujas galimybes ir veiklas, kurias tikiuosi ateisiant. Ką gi, jos atėjo. Atrodo, kad staiga atsidarė…

Ir vėl iš naujo atradau keksiukus. Puikiai prisimenu, kad įsigijusi pirmą jų kepimo formą (o tai buvo prieš nemažai metų), kepiau keksiukus be sustojimo. O dar tos popierinės formelės, kurių…

Kai palūžtu – surijusi visą skardą ką tik iš orkaitės ištrauktų cinamoninių bandelių ar suabejojusi savo gyvenimo keliu – imu sudarinėti planus. Planavimas, punktų rašymas juodu ant balto, mane gelbėja.…

Vaje, kokį skanų tortą valgiau sekmadienį! Nuostabiai skanų. Tokį gerą, kad, pasidavus akimirkos silpnumui, sakiau – viskas, nebekepsiu daugiau tortų, surasiu, kas pagamino šį ir užsisakysiu. Daug ir dažnai, šypt.…

Žinote, ką? Bloga tai žinia ar gera, tačiau štai – Kalėdos praėjo. Nors televizija vis dar bando mus sužavėti šventinėmis reklamomis, o radijas lyg sugedusi plokštelė primena, kas yra vienintelis…

Vieną kartą atokiame mieste – mieste, kuriame lijo dažniau nei švietė saulė; ir mieste, kur žmonės dažniau šluostės ašaras nei kvatojo balsu – kartą štai tokiame mieste gyveno maža mergaitė.…

Viena mano bendradarbė, sėdinti kabinete priešais mane, turinti labai gražius plaukus ir mėgstanti paskęsti jos ausinėse skambančioje muzikoje, šiandien jau antrą ar net trečią kartą manęs paklausė, nutaisiusi mielas akeles…

Kažkur ir kažkada girdėjau ar skaičiau, kad dėl gero skonio reikia ginčytis. O bet tačiau… Juk žmonės tokie skirtingi. Be galo, be krašto. Nemėgstančiam saldumynų neįrodysi, kad jie geriau už…

Skonis: 10/10. Saldus ir gana drėgnas tortas. Bet svarbiausia – fantastiškai skanus! Ir negana to – dėmesio dėmesio visiems „Snickers“ šokoladukų gerbėjams – skoniu labai primenantis šį šokoladuką, ypač sviestinis…