Ar tradicijos, jas truputėlį pakeitus, lieka tradicijomis? Aš manau, kad tikrai taip. Todėl ir baltą mišrainę, be kurios neįsivaizduojamas mūsų (o tikriausiai, spėju, ir daugelio jūsų) švenčių stalas, galima dekonstruoti…
Aš niekada nebuvau atsakinga už šeimos švenčių pagrindinį patiekalą. Galite patikėt? Įtariu, kad galit, šypt. Jei atsakinga vis tik būčiau, matyt, ruoščiau arba savo tobuląjį sultingą viščiuką, arba žuvį. Pavyzdžiui,…
Pasaulis stebisi – visi kepa mielines bandeles! Visų namai kvepia cinamonu! Tiek daug rankų minko tešlą, suka ritinėlius ir kaitina orkaites! O kol pasaulis šūkčioja iš nuostabos, aš tyliai galvoju,…
Kad ir kaip romantiškai, žaviai ir teisingai beskambėtų sezoninės virtuvės idėja, ne vien sezonai už lango padiktuoja tai, kas atsiduria ant mūsų šeimos valgomojo stalo. Kartais tai būna tiesiog giliai…
Vis dar žiema. Pavasaris kartais paerzina, saulės spinduliais prasiverždamas iš po išsisklaidžiusių debesų, bet vis dar pilkšvi rytai ir ilgi vakarai neleidžia savęs apgauti. Vis dar žiema, ir visai nežinia,…
Kai žiūriu amerikietiškus šventinius filmus, mane visad žavi ta paukščio ant stalo tradicija. Padėkos diena, Kalėdos. Orkaitėje keptas iki traškumo apskrudęs paukštis, spanguolių padažas, bulvės ir dar dešimtys garnyrų. Mes…
Ruduo mūsų namuose nėra vien cinamoninės bandelės, obuolių pyragai, sūdytos karamelės stiklainėliai ir saldžiu moliūgų sirupu gardinta kava. Orams atvėsus ir pasauliui nusidažius geltonai, rusvai ir rausvai, man gera prisiminti…
Vakar, užmigdžiusi saulėtą virtuviuką, jau buvau liūdno kankinio veidu beeinanti link kompiuterio. Planavau paruošti naują tinklaraščio įrašą, pasidalyti nauju receptu. Savo laimei staiga prisiminiau, kad to daryti aš iš tiesų…
Nors silkę labai mėgstu, net patikrinau – „Saulėtoje virtuvėje“ yra vos vienas receptas su silke, publikuotas gūdžiais 2009-aisiais. Tarp kitko, tas receptas tikrai labai geras, kaip dabar prisimenu – pirmąkart…
Pavasaris! Vakar, plėšdama kalendoriaus lapus, pagalvojau – tikriausiai šią dieną labiausiai džiaugiuosi tą darydama. Kai pagaliau galiu atsisveikinti su paskutiniu žiemos mėnesiu, keliskart pamirksėjus užmiegotomis akimis atidaryti virtuvės langą ir…
Šiandien, tūkstantąjį kartą klausydama naujausios mylimiausios dainos, galvoju apie pažadus, kurių eilinį sykį prižarsčiau sau auštant naujų metų rytui. Apie norus, kuriuos jau ne pirmus metus įrašau į tą mažą…
Penktą valandą ryto naktis dar maišos su rytu. Kojas iš lovos iškeliu drumzlinoje prieblandoje, o kol stoviu po tai šaltu, tai karštu dušu (prabusti juk kažkaip reikia), tas kambarius gaubęs…
Pasakysiu paslaptį. Greito maisto restoranuose aš – dažnas svečias. Nors valgau ten ypač retai, bet dėl susiklosčiusių gyvenimo aplinkybių, jau nesuskaičiuojamą daugybę kartų sėdėjau prie greitojo maisto restorano staliukų ir…
Visiems seniai yra žinoma tiesa, kad virtuvę aš labai myliu. Gaminti, kepti, maišyti, plakti, pasislėpti miltų debesyje, paskęsti cinamono bei vanilės kvapuose… Virš viryklės mojuoti šaukštu lyg burtų lazdele ir…
Gerai, o dabar truputį atsipūskim nuo to truputį beprotiško Kalėdų laukimo. Laukimo, kuris aiškiai užvaldęs paskutinius saulėtos virtuvės įrašus ir tiesiog nebetelpa žodžiuose, sakiniuose, pastraipose… Kalėdos bus. Tikrai bus, bet…