Kai žiūriu amerikietiškus šventinius filmus, mane visad žavi ta paukščio ant stalo tradicija. Padėkos diena, Kalėdos. Orkaitėje keptas iki traškumo apskrudęs paukštis, spanguolių padažas, bulvės ir dar dešimtys garnyrų.
Mes tokios tradicijos šeimoje niekad neturėjome. Anądien net paskambinau mamai paklausti: „mam, ar kada kepei visą paukštį?“. Ji atsakė, kad galbūt, lyg ir, bet gal tik vieną kartą. Tai nereiškia, kad mūsų šventės būdavo prastesnės, anaiptol! Tik primenu sau, kad vienas tradicijas atsinešame iš vaikystės, o kitas galime sukurti patys. Man patiktų, jei traškus ir sultingas viščiukas būtų viena tų, kurias kada nors prisimins saulėtas virtuviukas.
Iki šiol šiuos truputį juokingus mažus pasvajojimus nutraukdavau sau pažadėdama: „tada, kai turėsim didelius namus ir valgomojo stalą“. O šiandien dairausi po mūsų namus, nedidelius ir jaukius, labai mylimus, ir sakau sau, kad iš tiesų stalas – didelis ar mažas – nieko nereiškia. Tai tik daiktai, tokie menki dalykai. Nėra per mažų namų ar stalų didelėms tradicijoms kurti. Nes jas kuriame mes – žmonės. Ir kuriame jas širdimis. Didelėmis, atviromis, meilės pilnomis širdimis.
Taigi štai, kalėdinio viščiuko repeticija mūsų mažuose namuose jau įvyko. Dalijuosi išties puikiu receptu ir neabejoju, kad pati prie jo sugrįšiu jau labai greitai, švenčių išvakarėse. Iki Kalėdų, beje, liko vos 8 dienos! Jei ir jūs norėtumėt parepetuoti, dabar pats metas; kita vertus, pažadu, viščiukas, traiškytos bulvytės ir spanguolių padažas tokie puikūs, kad toji repeticija tikrai nėra būtina.
Traški odelė, sultinga vištiena – toks yra tobulas orkaitėje keptas viščiukas. Toks iškepė ir manasis.
Paslapčių, tikiu, čia yra visai nedaug. Viena jų, galbūt šiek tiek nustebsite, – kokybiškas majonezas. Su juo viščiuką kepu jau ne pirmą kartą, šįkart rinkausi „Daumantų“ švelnaus skonio „Karališką“ su laisvai laikomų vištų kiaušiniais bei natūraliomis citrinų sultimis. Jame nėra konservantų ar krakmolo – tai išties kokybiškas riebus produktas, o būtent to ir reikia tobulam viščiukui iškepti.
Štai trys priežastys, kodėl viščiuko kepimui naudoti majonezą yra gera mintis:
– SULTINGA VIŠTIENA. Sausa, sprangi vištiena yra turbūt blogiausia, kas gali nutikti – ypač tada, kai švenčių proga kepame visą viščiuką ir tikimės nuostabiai gardaus rezultato. Majonezas yra toji išeitis ir paslaptis – didelio riebumo produktas, kurio dėka paukštiena iškepa ypač minkšta ir sultinga. Krūtinėlė – taip pat!
– SODRUS SKONIS. Majonezą lengva tolygiai paskirstyti ant viso viščiuko paviršiaus ir kepdamas jis, priešingai nei, pavyzdžiui, sviestas, nėra linkęs taip lengvai nutekėti kartu su prieskoniais nuo viščiuko į kepimo indą. Todėl viščiukas kepa tolygiai ir yra itin sodraus skonio.
– TRAŠKI ODELĖ. Kadangi majonezinis padažas nuo viščiuko kepdamas nenuteka, jis skrunda tolygiai ir odelė kepimo metu tampa itin traški ir gardi.
Puikiausias garnyras orkaitėje keptam sultingam viščiukui? Apelsinų sultimis ir cinamonu gardintas spanguolių padažas ir traiškytos bulvytės! Pirmasis – klasika, tuo tarpu gausiai prieskoniais gardintos traiškytos bulvytės, minkštos viduje, o išorėje itin gardžiai apskrudusios, – tikriausiai vis dar ne tik vienas madingiausių, bet ir vienas gardžiausių būdų iškepti pačias paprasčiausias bulves.
Truputį meluočiau bandydama įtikinti, kad tokius pietus paruošite greitai lyg vienas-du. Tiesa ta, kad iškepti viščiuką, bulvytes ir paruošti spanguolių padažą užtruks šiek tiek laiko. Bet žinot, man atrodo, kad verta. Tikiu, kad tai tikrai gali tapti gardžia, jaukia Kalėdų tradicija – tokia, kuri keliaus iš kartos į kartą, kurs prisiminimus ir vieną dieną virs skonių pilnomis istorijomis.
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su „Daumantų“.
#reklama #daumantu
