pistacijos

Puošnus keksiukas – lyg mažas torčiukas! Apačioje – purus ir minkštas, baltojo šokolado gabalėliais pagardintas vanilinis biskvitas, o viršuje – švelni, saldi, burnoje sutirpstanti maskarponės ir pistacijų kremo kepurėlė, išpuošta…

Tiramisu – vienas mano mylimiausių desertų. Jaučiu silpnybę Italijai, kavai, ir burnoje sutirpstantiems saldumynams, o čia – viskas viename. Nuo klasikinio tiramisu iki sluoksniuojamo su gaiviomis vasaros uogomis, šis desertas…

Braškės, kokosai, žaliosios citrinos ir pistacijos – man rodos, daug žodžių čia nereikia. Desertas nuostabiai gardus, gaivus, švelnus, lengvas, sutirpstantis burnoje. Lyg vasaros skoniai stiklinėje, kviečiantys ragauti ir sulig kiekvienu…

Vienas gabalėlis saldžios baklavos – ir aš jau Turkijoje. Norėčiau, kad nuspręsti nusipirkti kelionės bilietus būtų taip pat paprasta, kaip nuspręsti išsikepti baklavą namuose. Vis tik kepti kol kas man…

Kai nevalgau pyragų (galit patikėti, šypt?), būna, maišau salotas. Vadinu tai balansu ir švelniai save pagiriu visais tais kartais, kai pavyksta neskirstyti maisto į gerą ir blogą, kai triukšmingoje kasdienybėje…

Kas pasikeičia, kai baigi mokyklą? Kai pirmą kartą pasibučiuoji? Kai susirandi darbą, o tuomet – meti jį, nes supranti, ką iš tiesų nori veikti gyvenime? Kas pasikeičia, kai išteki? Kai…

Lėtai skaičiuoju pirmas vasaros dienas, gaudau kiekvieną saulės spindulį ir žadu sau didelius dalykus: mėgautis, išjausti, pabūti dabar. Žinau, kad tie trys mėnesiai, kaip ir kasmet, bus skaudžiai per trumpi.…

Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…

Saldūs, šiek tiek lipnūs ir klampūs, šiek tiek traškūs ir tikrai labai charizmatiški – štai tokie yra prancūziški skanėstai, vadinami florentinais. Sako, jų rastumėte kiekvienoje Prancūzijos kepyklėlėje; prie puodelio juodos…

Kuo mažesniam kambarėly esi uždarytas, tuo plačiau klajoja mintys. Joriui užmigus, pagavau save naršančią po nuotraukų albumus. Maisto, kelionių, šeimos, namų. Pasvajojau apie laukiančias atostogas (jos tik rudenį, todėl neleidžiu…

Būti mama. Lyg karuselė, kuri niekad nesustoja; lyg galvosūkis, kurį vargiai kada nors išspręsiu. Būna euforijos akimirkų. Kai jis kvatoja vos paliestas pirštų galiukais, ar kai įskrenda į glėbį ištiesęs…

Pabudau kaip niekad anksti, o gal nė dorai nemiegojau. Jaudulys. Išgeriu paskutinius gurkšnius kavos ir už kelių minučių išvažiuosime į pirmąją savo mugę. Jis sukalė gražiausią stendą-namelį, o aš į…

Trims dienoms pabėgti iš namų buvo geriausia mintis, kokia tik galėjo kilti. Ryga man visada skambėjo kaip tolimesnis miestas nei iš tiesų yra, – pasirodo, vos kelios valandos, ir mes…

Kaip aš kartais noriu būti Tobula Moteris. Na, žinot. Linksma, sąmojinga, žavinga, protinga, stipri, ryžtinga. Graži, spindinti ir saulėta. Viena iš tų, į kurią pažiūrėjus, jauti paširdžiuose dilgtelint baltą pavydą,…