Traškūs dribsniai (granola) su medumi ir lazdynų riešutais
Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…
Jau ne kartą kalbėjau apie pusryčius ir apie tai, kokia didelė ir svarbi tai puikios dienos dalis (turbūt todėl ir sulaukiau kažkada seniai seniai pasiūlymo sudėti savo receptus į pusryčių…
Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…
Iki Velykų vos pora dienų. Šventinis meniu jau suplanuotas, produktų sąrašai tvarkingai suguldyti į eilutes lipniuose lapeliuose, apsilankymai parduotuvėse numatyti, kepimo formos išrikiuotos, kiaušiniai ir mėlynasis kopūstas paruošti (pagaliau išbandysiu…
Turiu Velykų tradiciją, tai – ši mielinė pynė. Pirmą kartą ją iškepiau prieš penkerius metus, ir nuo tada kepu kiekvienais metais. Dažniausiai – Velykų rytą, nes švieži mieliniai kepiniai patys…
Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Kalendoriuje darbai nugula…
Buvo beprotiškas, beprotiškas sausis. Iš pradžių buvo ilgai lauktos ir naktim net sapnuotos atostogos, o tada… prasidėjo ligų karuselė. Dienos maišėsi su naktimis, laikas slinko stingdančiai lėtai, o kitais kartais…
Trims dienoms pabėgti iš namų buvo geriausia mintis, kokia tik galėjo kilti. Ryga man visada skambėjo kaip tolimesnis miestas nei iš tiesų yra, – pasirodo, vos kelios valandos, ir mes…
„Nuo pirmadienio“, – vakar juokėmės vienas kitam, sukdami tiesiai link senosios Laisvės alėjos spurginės. Nežinau, kas tai – ar stebuklingi miltai, ar dešimtmečius skaičiuojančios nesikeičiančios sienos, o gal tiesiog nostalgija,…
Besiruošdama savaitgaliui ir begalvodama apie savaitgalio desertą, kurį būtų greita paruošti ir patogu nusigabenti į sodybą, prisiminiau šią bananų duonelę. Jų, įvairių bananų duonų ir keksų, esu kepusi labai nemažai,…
Nieko nelaukdama apie šį tortą noriu pasakyti du svarbiausius dalykus: 1. Tai tortas, kurį kepiau absoliučiai daugiausiai kartų iš visų kada nors keptų tortų. 2. Tai tortas, kuris patinka visiems.…
Visada jaučiau, kad laikas bėga labai greitai, bet tą tikrą žaibišką greitį suvokiau tik dabar, kai mūsų šeimoje yra mažylis Joris. Rytai, kurie pagaliau ima prasidėti panašiu metu, keičia vienas…
Pasakyti keturis žodžius – kuriame šį tą naujo! – yra labai paprasta, tetrunka sekundę. Paprasta yra svajoti, kalbėti ir planuoti iki išnaktų, vaizduotėje piešti spalvotas vizijas ir dalintis jomis su…
Gražiausios metų šventės, kaip ir kasmet, į mintis ir širdis įsėlina per vieną akimirką. Suskambus pasiilgtai melodijai, kurios žodžius visi mokame mintinai. Iškritus pirmajam sniegui. Nosies galiuką sukutenus saldžiam karšto…
Ar tikite meile iš pirmo žvilgsnio? Aš tikiu. Esu ne kartą akimirksniu pametusi galvą dėl nuostabios suknelės, gražiausius prisiminimus sukeliančios dainos, netikėtai nustebinusio naujai paragauto patiekalo. Nesutinku su kalbininkais, kurie…
Ar pastebėjote, kaip populiaru ir madinga pastaruoju metu tapo kalbėti apie kokybišką gyvenimą ir jo paieškas? Man ir pačiai ne kartą nuo liežuvio galo nusprūdo kažkas apie tai, kokia svarbi…
Jis tikrai apsidžiaugtų, jei vieną gražią dieną į jo vis pusiau juokais užduodamą klausimą „O ar ryžių košė nėra tokia pat sveikuoliška kaip avižinė?“ atsakyčiau „Taip!”. Kita vertus, tyliai sau…
Ir štai, atėjo. Man tikrai atrodo, kad dar ką tik visi gyvenome Kalėdų laukimu, o šiandien norėdami galėtume skaičiuoti paskutines valandas iki Velykų ryto. Tas pačiu bjauriausiu dažnai tituluojamas laikas…
Kai vis dar kartais sulaukiau klausimų, kodėl aš neberašau tinklaraščio, nori nenori kyla klausimas – gal tokių, vis įsijungiančių ir patikrinančių, yra daugiau? Galbūt tik aš viena galvoju, kad kai…
Iššokau parašiutu iš keturių kilometrų aukščio. Apsilankiau požiūrio plėtimo seminare. Leidausi į 35 kilometrų žygį pėstute per rudens nuspalvintą Nemuno vingių parką. Vis bandau save atrasti iš naujo: nueituose kilometruose,…
Op, ir praėjo beveik mėnuo nuo paskutinio mano pašeimininkavimo „Saulėtoje virtuvėje“. Apie citrininius lietinius blynelius, nubarstytus aguonomis ir šilauogėmis, svajojau ir rašiau dar paskutinėmis vasaros dienomis, o dabar už lango…
