ryžiai

Pavasarį, vos tik saulės ir šilumos daugiau, lyg pamojus burtų lazdele – valgyti norisi lengviau, gaiviau, paprasčiau. Net ir balanso paieškos, žiemą kartais vykusios tarp sausainių ir pyragų, tampa labiau……

Skaičiuoju dienas iki pavasario, bandydama neburnoti ant kaip visad ilgos žiemos. Kai ji nusidažo baltai, važiuojam į mišką pasivaikščioti. Kai šaltukas kanda nosį, o už lango – vien pilki atspalviai,…

Karis – tai dubenėlis šilumos, jaukumo ir sodraus skonio. Jo aromatas toks stiprus, kad užsimerkusi galėčiau išvyst save triukšmingam turguje Indijos pakrašty, ar kokiam kitam tolimam krašte, kur prieskoniai pilstomi…

Kol vasara ir grilio sezonas tęsiasi, vakarienes dažnai gaminame kieme. Saulėtais vakarais norisi atsidžiaugt ligi soties. Ir jei skanus maistas jau savaime yra džiaugsmas, tai valgomas po atviru dangum –…

Vis dar keista dalintis naujais receptais. Bet visi turim savo būdus surast ramybę – šiam neramiam pasauly aš ją trumpai akimirkai randu gamindama ir dirbdama. Tą ir dariau vakar, šiandien,…

Kuriai komandai priklausote: balandėlių ar cepelinų? Aš, nors ir akimirkai sudvejojusi, dažniau turbūt pasirinkčiau balandėlius. Kad ir kaip bebūtų, gaminti nemoku nei vieno, nei kito – tokius patiekalus vadinu „mamų…

Nežinau, kas yra didesnis chaosas: pasiruošimas atostogoms, atostogos ar bandymas po jų sugrįžt į paprastą kasdienybę. Bet kažkur tarp viso to šurmulio, keisto nerimo, vaikų klegėjimo ir (ne)sutarimų yra penkios,…

Kad ir kaip stropiai beskaičiuočiau dienas iki pavasario, už lango – pati tikriausiai žiema. Tokia tikra, kokios seniai nematėm! Su sniego kalnais, nosį kandančiu šaltuku, nesuskaičiuojamais drabužių sluoksniais ir po…

Labiausiai iš senųjų mūsų namų aš pasiilgstu terasos. Basakojų vasaros rytų su puodeliu kavos. Rožinio hamako. Jaukių ir skanių vakarų, dengiant terasos valgomojo stalą. Kol po žingsnį kuriame savo naujus…

Buvo saldžiųjų bulvių lazanija, buvo humusas, o dabar – dar ir saldžiųjų bulvių karis. Ką aš galiu pasakyti, saldžiąsias bulves sąžiningai įsirašau į bene kiekvieną pirkinių sąrašą, o kai jau…

Vakar pietums viriau rizotą, labai paprastą, su brokoliais ir sūriu. Žiūrėjau į tą žalią spalvą lėkštėje ir mintyse vardijau viską, ką ji simbolizuoja: gamtą, gyvybę, energiją, pavasarį, gaivumą, pasitikėjimą, ramybę,…

Gyvenimas visoks. Vakar – žiema, šiandien – ir vėl pavasaris. Dar ką tik – rami dienotvarkė ir rutina, dabar – chaosas ir nežinomybė. Nežinau universalaus recepto, kaip išlaikyti ramybę; o…

Leiskit man papasakoti, kokią kvailystę vienąkart iškrėčiau. Kai įsirenginėjome savo namus – išsvajotus, išlauktus, ne kartą sapnuotus namus – virtuvė buvo ta erdvė, nuo kurios nekantravau pradėti labiausiai. Nežinau, kiek…

Iš mano tinklaraščio turinio turbūt neįspėtumėt, bet štai – kinų virtuvę aš labai, labai mėgstu. Vištienos patiekalų meniu – ypač! Negaminu jų namie taip dažnai, kaip norėčiau, nors kiekvieną kartą…

Dabar toks keistas metas – lapkričio vidurys. Vieni dar gyvena rudens nuotaikomis, kiti jau skaičiuoja dienas iki Kalėdų. Kažkas dar laikosi įsikibęs vasaros prisiminimų, o kažkas – bando aplenkti laiką,…

Geriausios akimirkos neretai nutinka ant žemės (tą labai gerai supras mamos; nors aš pati visada, kiek tik save prisimenu, mielai susirangydavau ne ant sofos, o šalia jos, šypt). Ši nuotraukoje…

Ruduo man visada kvepėjo obuolių pyragais. Kava su moliūgų sirupu ir pienu. Voveraitėmis su grietinėle. Naujomis pradžiomis. Ir jaukiais vakarais. Tik šiemet ruduo atėjo kažkaip kitaip. Išskridę į saulėtus kraštus…

Aš netikiu tais, kurie sportuoja septynias dienas per savaitę ištisus metus. Netikiu tais, kurie valgo sveikai kiekvieną mielą dieną, dvidešimt keturias valandas per parą, be jokio suklupimo ar nuolaidžiavimo savo…

Trumpą akimirką blykstelėjusi vasara atrodo kaip kažkas netikra. Stebėdama pro langą dangumi plaukiančius debesis, nuo stiklo dar nenudžiūvus lietaus lašams, turiu prisiversti kilstelėti lūpų kampučius. Jei ne kuo stipriausia valia…

Mūsų namuose tai jau tapo labai įprasta. Su kuo norėtum šįkart? – klausiu aš. Gal su mėlynėm?.., – susimąsto jis. Geraaai, – nutęsiu aš. – Tau su mėlynėm, o aš…