šokoladas

Aš tikiu, kad visi mūsų gyvenimo posūkiai, visi nutikimai, visi sutikti žmonės ir visi kada nors išgirsti žodžiai yra ne veltui. Tai – patirtis. Postūmiai. Įkvėpimai. Aš tikiu, kad kartais…

Stebėdama tinklaraščio lankomumo statistiką, įtariu, kad pas daugelį šaldytuvai dar pilni maisto, likusio nuo neseniai praūžusio švenčių maratono. Nežinau, kaip Jūs, bet mes visad prisiruošiam tiek daug maisto, tiek daug……

Atitrūkau. Kartais save vis dar pagaunu mintyse stebinčią saulėtekį Didžiąjame Kanjone. Ar plyštančiais sportbačiais keliaujančią dvidešimt keturis kilometrus per vis kylančius ir besileidžiančius kalnus, akmenukams sprūstant iš po maloniai pavargusių…

Labas, mano mielas skaitytojau, žinai, mano gyvenimas beprotiškas. Be to, kad vieną dieną ėmėm ir susikrovėm lagaminus bei išskridom už jūrų marių; be to, kad dabar gyvenam visiškai kitur, visiškai…

Kitoks pasaulis, sako žmonės. Kitokie žmonės, kitokios jų tradicijos. Kitokie miestai, kitoks maistas, kitas požiūris į gyvenimą. O jis – gyvenimas – čia labai lengvas, sako jie. Kitoks. O aš…

Keksiukas. Mažas ir visuomet labai skanus. Mielas kaip pliušinis meškiukas, su kuriuo dalinaisi pagalvę vaikystėje. Jaukus kaip šilti vakarai su šeima. Purus ir minkštas – kaip patalai, į kuriuos įgriūni…

Nežinau, kaip Jūs visi, tačiau aš turiu sąrašą dalykų, kurie mane padaro laimingą net tada, kai vasara yra tokia, kokia yra šiemet. Tada, kai pasaulis griūna ne tik nuo griaustinių…

Uh… na ir įtempta savaitė buvo. Iš pradžių buvo mano gimtadienis. Atrodytų, žinia puiki, tačiau kepti tris tortus prie +30 laipsnių pasirodė nemenkas iššūkis. Bet kadangi šiluma – mano draugas,…

Ar dažnai savo gyvenime padarote kažką tokio, kuo niekada anksčiau nebūtumėte patikėję? Kartais tai smulkmenos, kartais – dideli ir reikšmingi dalykai. Kartais mes einame į juos pamažu, neskubėdami, o būna,…

Nežinau, kiek daug jau kartų džiaugiausi, kad rašau „Saulėtą virtuvę”. Ir tikrai ne tik todėl, kad kartais gaunu kokią vieną kitą dovaną (kaip visai neseniai gavau iš „Alma littera” knygą…

Vasara. Jau. Tikrai. Kelis kartus lėtai sumirksiu akimis ir vėl žiūriu tiesiai į kalendorių. O čia – atverstas birželio puslapis. Maža to, žymeklis jau ant birželio šeštos dienos (o tuoj…

„Kai mums liūdna, Ji paguodžia be žodžių. Kai džiaugiamės, be išlygų džiaugiasi mūsų laime kartu. Kai mes bijome, Ji palaiko. Kai pasimetame painiame gyvenimo kelyje, Ji visada padeda. Ji myli.…

Kai du-tūkstančiai-aštuntaisiais buvo paskelbtas naujas lietuviškas projektas „Kepėjai be stabdžių”, jis sužavėjo ne vieną maisto tinklaraštininką, neabejingą virtuvei ir gardiems kepiniams. Deja, tačiau ką tuo metu galvojau aš, paaiškinti negaliu.…

Teatras – tai klasika. Moterys, pasipuošusios dailiomis suknelėmis ir aukštakulniais bateliais, ir vyrai, iš spintos išsitraukę marškinius ir kaklaraištį. Prieš spektaklį, prie durų būriuojantis žmonėms, gali pajausti pakilią, šventinę nuotaiką,…

Mūsų sekmadieniai ramūs ir lėti. Be skubėjimo. Be lakstymų nežinia kur. Tai ta stotelė visoje ilgoje savaitėje, kai tikrai gali prisėsti, užsimerkti ir pajausti akimirką. Nebandant mintimis lėkti į kitą…

Šios dienos nepastebėti tiesiog neįmanoma – rodos, viskas aplinkui pasipuošia raudonomis širdelėmis, pliušiniais niekučiais ir mielomis rausvomis smulkmenėlėmis. Nes tai – įsimylėjėlių diena. Nors nepaneigiama tiesa yra ta, jog mylėti…

Vakar snigo. Gražiai, didelėm baltom snaigėm – taip, kad galėjai užsimiršti ir pagalvoti, kad Kalėdos dar bus. Žiūrėjau pro langą ir mačiau vaikus su rogėm, lekiančius nuo kalno. Laimingus, lyg…

Pamažu temstantis dangus, baltas sniegas už lango, puodelis vaisinės arbatos. Jaukūs žiemos vakarai.  Mėgstu tokius vakarus. Paprastus. Su knyga. Su filmais. Su pokalbiais iki kol akys pradeda merktis. Su nuoširdžiais…

Paprastai pirmosios metų dienos būna truputėlį keistos. Kitokios nei visi likę metai. Kitokios todėl, kad tai metas, kai norisi užverti duris, užgesinti šviesas, išjungti televizorių, kompiuterį ar net ir telefoną,…

Kartais man truputėlį sunku suprasti žmones, kurie, iki Kalėdų likus mažiau nei dešimčiai (!!!) dienų, ramiausiai sako, jog dar marios laiko (???). Mat aš kiekvienais metais norėdama ar nenorėdama užsikrečiu…