Ar dažnai savo gyvenime padarote kažką tokio, kuo niekada anksčiau nebūtumėte patikėję? Kartais tai smulkmenos, kartais – dideli ir reikšmingi dalykai. Kartais mes einame į juos pamažu, neskubėdami, o būna, kad neriame visu greičiu ir net nesusimąstę. Gal kartais truputį nudegame, tačiau, tikiu, visi tie iššūkiai sau ir pasauliui mus augina, moko būti protingesniais ir geresniais žmonėmis. Stipresniais. Tikresniais.
Taigi, iššūkiai. Maisto gaminimas man niekada nebuvo iššūkis, tačiau taip pat niekad nemaniau, kad vieną dieną gaminsiu su noru ir meile. Juolab – tikrai netikėjau, kad savo rankomis sugebėsiu sulipdyti tortą. O sugebu. Ir, negana to, džiaugiuosi visu tuo nuo pirmos iki paskutinės minutės. Įdomu, ką sugebėčiau dar? Kiek? Į tokius klausimus padeda atsakyti šaunus projektas „Kepėjai be stabdžių” (aš tikrai velniškai džiaugiuosi, kad jis atgijo ir mes vėl kas mėnesį galim ir sau, ir savo kolegoms-maisto-tinklaraštininkams mesti skanų iššūkį). Galiu sau paploti, nes dar nepraleidau nei vieno iššūkio (o jų jau buvo trys- vienas, du, trys!), o birželį ir pati jį pasiūliau.
Tuo, kad jis bus saldus, neabejojau nuo pat pradžių. Taip pat stipriai nujaučiau, kad bent truputėlį kvepės Prancūzija – juk ta žodžiais nepaaiškinama meilė šiai šaliai ir ant spintelės šalia lovos gulinti David Lebovitz knyga tiesiog negali neturėti įtakos saldžioms svajonėms. O kai pradėjau sau mintyse vardinti vieną po kito įvairiausius skanumynus, netrukus supratau… tai bus Croquembouche.
Piece montée arba croque en bouche, išvertus iš prancūzų kalbos, reiškia „traškesį burnoje“. Nenorėčiau tvirtinti, kad tai reikėtų suprasti tiesiogiai – desertas tikrai nėra traškus, greičiau – maloniai tirpstantis burnoje. Kremu įdarytų plikytų pyragaičių bokštas, papuoštas kuo tik norite – vaisiais, uogomis, riešutais, šokoladu ar karamele -, tikrai atrodo įspūdingai. Ir nelieka klausimų, kodėl Croquembouche yra labai populiarus vestuvių desertas Prancūzijoje. Beveik tobulas skonis ir grožis ant vieno padėklo.
Recepte pateikiami trijų kremų variantai: vanilinio, šokoladinio ir kavos kremo. Galite rinktis vieną ar visus tris. Tradiciškai plikyti pyragaičiai yra sutvirtinami šokoladine arba karameline glazūra. Papuošti galite kaip tik geidžia širdis: tuo pačiu šokoladu ar karamele, riešutais, vaisiais ar net gėlėmis.
Gamindama savąjį desertą, aš išbandžiau visus tris kremus. Recepte pateikiamų kremų kiekių kaip tik idealiai užteko visiems iškeptiems pyragėliams užpildyti. Tiesa, jų man gavosi bent dvigubai daugiau nei nurodyta recepte, tačiau tai nebuvo kliūtis. Na, o pyragėlius sutvirtinau šokoladine glazūra. Papuošiau dailiomis vyšniomis. Nors dažnai, „statant bokštą”, jis yra formuojamas tuščiaviduris (tai padaryti gerokai sudėtingiau), rinkausi lengvesnį variantą ir formavau pilnavidurį desertą. Croquembouche tokiu atveju yra mažesnis, tačiau tvirtai laiko savo formą (o tai ypač svarbu, jei norite kažkur jį transportuoti (ką aš ir turėjau padaryti) ar ilgai laikyti ant šventės stalo).
Ech, gabalėlis Prancūzijos savuose namuose…
Skonis: 9,5/10. Labai mėgstu plikytus pyragėlius ir šokoladą, o štai čia – du viename. Ir dar taip gražiai atrodo! Pripažinkime, juk vaizdas taip pat turi didelę įtaką mūsų skonio vertinimui. Tačiau tai tikrai toli gražu ne vien vaizdas – jei man užrištų akis ir nematyčiau, ką valgau, vis tiek prašyčiau dar vieno… ir dar… dar… Nes pyragėliai gausiai skanūs, kremai neriebūs, desertas tiesiog tirpsta burnoje. Skaniausias visiems ragavusiems pasirodė vanilinis kremas – šie buvo išieškoti ir suvalgyti patys pirmieji, iš karto. Nors šokoladiniai ir kavos kremo pyragėliai sunyko tik šiek tiek lėčiau. Vertinu šį desertą 9,5 balo tik todėl, jog vis tik žinau – plikyti pyragėliai su varškės kremu man dar skanesni nei šie, su plikytais kremais. Ir jei juos, su varškės kremu, sulipinčiau į dailų bokštą su šokoladu (ar karamele), tikrai vertinčiau dešimtuku su dideliu pliusu. Ir Croquembouche iš beveik tobulo akimirksniu virstų nesvarstomai, neabejotinai ir absoliučiai toooobulu!
Sudėtingumas: yra ką nuveikti.
Kur radau? The Daring Kitchen
22 komentarai
O dar ir kaip tavasis graziai atrodo! Puikios nuotraukos!
Ačiū, Jolita 🙂
Labai labai gražiai atrodo! 😉 Super. 😉
Ačiūū!! 🙂 Ir ne tik gražiai, dar ir tikrai skanus velniūkštis buvo 😛
O viešpatėliau, kas per grožis! Lenkiuosi tokiems iššūkių fanatams :))
Indre, dėkui 🙂 Na, viskas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo sudėtinga – neabejoju, kad šį iššūkį įveiktų kiekvienas, tikrai to norintis 🙂
C’est Magnifique!
Ačiū!
Tiesiog rojus šalia tokio deserto;)
Kotryna, žinai… tikriausiai, kad taip 🙂
Kaip gamintumėt varškės kremą būtent šiam desertui? :O
Indre, ne kartą plikytų pyragėlių kremą esu gaminusi štai tokį:
300 g kreminės varškės
300 ml plakamosios grietinėlės
3 valg. š. cukraus
1 arb. š. vanilinio cukraus
1 valg. š.tarkuotos citrinos žievelės
Grietinėlę su cukrumi išplakite iki standžių putų. Sumaišykite su kremine varške, vaniliniu cukrumi ir tarkuotomis citrinos žievelėmis. Sudėkite įdarą į konditerinį maišelį ir pripildykite juo plikytus pyragėlius.
o ta kremine varske kazkuo ypatinga, ar cia ta kur jau pertrinta, be gumuliuku?
Inga, taip, čia ta, kur be gumuliukų 😉 Ją iš tiesų galima pasigaminti ir iš paprastos – tiesiog labai gerai sublenderiuoti iki visiškai lygios masės 🙂
Sveiki. Norėčiau paklausti gal čia būtų galima kukurūzų miltus pakeisti paprastais – kvietiniais?
Vika, manau, kad ir su kvietiniais išeis viskas puikiai 😉
Oi, kaip smagiai pasidarė šitas reikalas. Tikrai labai ačiū už idėją, Tėčio dienos proga sumeistravau. Mano rezultatas išėjo toks: https://fbcdn-sphotos-c-a.akamaihd.net/hphotos-ak-frc1/249024_563436470343730_247840039_n.jpg 🙂
Labai gražu, Milda! 🙂 Smagu matyti tokius puikius rezultatus 😉
O vanilinį konditerinė kremą dalinote į dvi lygias dalis ir tas dvi dalis naudojote dviems skirtingiems kremams: šokoladiniam ir kavos, ar kiekvienam kremui po visą porciją vanilinio kremo? 🙂
Raminta, kiekvienam kremui – po pilną porciją konditerinio kremo 😉
Laba diena. Jeigu krokembušą valgysime rytoj vakare, kada geriau pyragėlius ,,prikimšti”? Rytoj, ar galiu ir šiandien? Ar neperšlaps ir nesubliūkš pyragėliai, jei šiandien?
Daiva, žinoma, kad aš su savo atsakymu stipriai vėluoju… Tikiuosi, kad pavyko puikiai, kad ir ką nusprendėte? 🙂 Tiesa, aš būčiau atsakiusi, kad drąsiai galite pyragėlius įdaryti ir šiandien, o valgyti – rytoj 🙂