spanguolės

Koks gi Kalėdų stalas be baltos mišrainės, tiesa? Pas mus – neįsivaizduojamas. Tik ruošia ją visad mano ir vyro mamos; ačiū joms už tai, jų baltos mišrainės man pačios skaniausios!…

Kepiniai. Kvepiantys, jaukūs, pilni meilės. Man jie visada buvo, yra ir liks tai, ką gaminant širdis dainuoja džiugiausiai. Aš dievinu tą maišymo, plakimo, minkymo procesą, kartais mėgstu tyliai budėti prie…

Ne viskas gyvenime yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Biskočiai, kieti it akmenukai, kai paragauji – nuostabiai skanūs džiūvėsiai. Tokios tos kavos pertraukėlės mūsų namuose. Visad saldžios. Norėčiau truputį…

Būna puikių kepinių, kuriems nereikia receptų. Būna nuostabių santykių, rodos, be menkiausių pastangų. Įsimintinų kelionių, nukeliautų be jokio plano. Ir mažų kasdienių stebuklų, kurie įvyksta net jei turim išsaugoję vos…

Vos prasidėjo žiema, pažadėjau sau – gruodis bus nuostabus. Bet ar žinot, kaip rizikinga sakyti „op!”, kol dar nesi peršokęs griovio? Ar kada jautėt, kaip slegia pečius ir širdį per…

Kai žiūriu amerikietiškus šventinius filmus, mane visad žavi ta paukščio ant stalo tradicija. Padėkos diena, Kalėdos. Orkaitėje keptas iki traškumo apskrudęs paukštis, spanguolių padažas, bulvės ir dar dešimtys garnyrų. Mes…

Saldūs, šiek tiek lipnūs ir klampūs, šiek tiek traškūs ir tikrai labai charizmatiški – štai tokie yra prancūziški skanėstai, vadinami florentinais. Sako, jų rastumėte kiekvienoje Prancūzijos kepyklėlėje; prie puodelio juodos…

Kartais darbai paima už rankos ir išveda iš komforto zonos. Neslėpsiu, man patinka joje tyliai tūnoti, patogiai ir saugiai, bet ten, kur komforto ribos pasibaigia, prasideda nuotykiai. Toks nuotykis buvo…

Kaip gera rudens dienomis grįžti namo. Įsmukti pro duris į šiltus namus, nusiauti batus ir nuo pečių nusipurtyti striukę. Tiesiu taikymu į virtuvę – puodelio arbatos, o gal kavos. Kad…

Nauji metai į mano gyvenimą visada įsiveržia kartu su nauju vėju. Neplaiksto tas vėjas nei užuolaidų, nei sijono aplink kojas, bet sujaukia mintis visada. Kaskart, nukrausčius Kalėdų vaišių stalą, krentu…

Pabudau kaip niekad anksti, o gal nė dorai nemiegojau. Jaudulys. Išgeriu paskutinius gurkšnius kavos ir už kelių minučių išvažiuosime į pirmąją savo mugę. Jis sukalė gražiausią stendą-namelį, o aš į…

Tą savaitę tarp Kalėdų ar Naujųjų mintyse, lyg koks filmas, sukasi praėjusių metų prisiminimai ir ateinančių pasižadėjimai sau. Kartais nubrauki ašarą, kartais darkart iš naujo sukrykšti iš begalinio džiaugsmo –…

Labas! Ar Tu skaitai? Vis dar? Aš noriu paklausti, nors klausti kuklu, kažkaip truputį nesmagu… Kur Tu? Ar išbandei kurį nors receptą, kuriuo pasidalinau? Ar Tau patiko? O gal kuriame…

Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi…

Nėštumas trunka vidutiniškai 9 mėnesius. Čia ne kokios kuklios 21 diena, per kurias, protingi žmonės teigia, galima susiformuoti naujus gyvenimo įpročius ir paversti juos kasdienybe. Tie devyni mėnesiai (arba 40…

Liko tiek nedaug, jau tiek nedaug. Į kalendorių kasdien žiūriu ne po vieną ir ne po tris kartus. Laikas bėga taip greitai ir taip lėtai tuo pačiu metu; ir gyvenimas…

Vakarai (kaip ir rytai) ne tik tamsūs, bet ir šalti. Lova ir minkšta antklodė atrodo kaip svajonė, iš kurios kasdien kažkaip (sunkiai) pavyksta save išplėšti. Sakau sau, kad tie šilti…

Anksti ryte, kai aplink dar visiška tamsa, važiuodama į darbą, klausau kalėdinių dainų. Rytinį kavos puodelį gardinu moliūgų sirupu su cinamonu ir kitais šventėmis kvepiančiais prieskoniais. Turėdama laisvą minutę, ant…

Viskas. Pamoju ranka darbo našumams, gamybos planams, netiesioginiams pastoviems gamybiniams kaštams, savikainos planavimams ir visiems kitiems baubams, kelias dienas tupėjusiems mano namuose ir variusiems iš proto ir iš kantrybės. Atostogos.…

Skonis: 9/10. Kartais pagaunu save sakydama “oi, ne, šito aš nemėgstu…” ir tuo pačiu metu galvodama: “o gal tik per retai ragauju?”.  Taip ir su spanguolėm. Uogienės jų aš tikrai…