Daržovių patiekalai

Spalis buvo negailestingas ir, jei nuoširdžiai, aš džiaugiuosi, kad jis pasibaigė. Tyliai tikiuosi ir laikau sukryžiuotus pirštus, kad lapkritis būtų šviesesnis. Net jei dabar prabusčiau ir suprasčiau, kad pastarosios savaitės…

Laviruoti. Tą neišvengiamai išmoksta visos mamos. Laviruoti tarp namų ir darbų, tarp savęs, vyro, vaikų, tarp reikalų ir norų. Kad niekas neliktų nuskriaustas, kad visi šypsotųsi, kad neišdalintum savęs negrįžtamai…

Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…

Man prireikė laiko suprasti, kad ne visi pinigai turi būti uždirbami darbe, į kurį rytais tingisi keltis. Rašyti tinklaraštį – geriausiais mano kadaise priimtas karjeros sprendimas; ir tik dabar aš…

Vos tik už lango ima barbenti lietus ar po kojomis sušiugžda jau nukritę pageltę lapai, taip ir šnabžda kažkas mintyse – rudenėja… Galbūt ir taip, bet – trepteliu mintyse koja…

Tai bus planavimo maniakės išpažintis. Pastaruosius dešimt metų nuolat save spraudžiau į kampą. Kiek tik pamenu, daugybė eilučių darbo kalendoriuje man visada sukeldavo stresą, bet nepalyginamai didesnį jausdavau tada, kai…

Kažin, kiek kartų žmogui reikia pamėginti būti kažkuo kitu, kad suprastų, jog tikrieji džiaugsmai, savęs realizavimas, pilnatvė ir harmonija laukia tame kelyje, kuris yra skirtas TAU? Bandymas būti kažkuo kitu…

Šią kelionę planuoti pradėjome prieš kokius septynerius metus – tada pirmą kartą garsiai ištarėme, kad norime automobiliu pasiekti Kroatiją, o aš nieko nelaukus puoliau naršyti internete, kas ir kaip. Bet…

Pasaulis sukasi beprotišku tempu. Kažkuriuo momentu, bandydami jį pasivyti, pardavėme sielas greičiui: greitas maistas, greita mada, greiti santykiai. Kelias tarp Lietuvos ir JAV tapo labai greitas, tuo tarpu kelias tarp…

Kartais prireikia laiko pačioms paprasčiausioms tiesoms atrasti. Kaip kad štai: laimė priklauso nuo daiktų, tiksliau, nuo jų skaičiaus. Kuo mažiau daiktų, tuo daugiau vietos lieka laimei. Pavasarinis tvarkymasis įsibėgėja. Pirmoji…

Mano mama, prieš keletą dienų perskaičiusi tekstą apie mano trijų pliusų taisyklę, suskubo pranešti: aš padariau klaidą, nes pliusai turėtų būti keturi; vieną aš akivaizdžiai pamiršau. Tas ketvirtas pliusas –…

Kol Joris miega terasoje, vis dar įsuptas į savo kailinį apklotėlį, aš bandau įkvėpti pavasario. Palto kišenėje slėpdama sužvarbusias rankas, skruostais gaudau tuos kuklius saulės spindulius, kurie pro langą atrodo…

Kai vėlų vakarą naršydama socialiniuose tinkluose žvilgtelėjau į telefono ekrano kamputį, laikrodis rodė lygiai pusę pirmos. Kambarys mirgėjo nuo televizoriaus, kurio garsą jau seniai buvau išjungusi. Šalia manęs, susirangiusios ant…

Nuo pat ryto visą dieną sninga, didelėmis ir baltomis snaigėmis, lyg būtų pats žiemos vidurys. Bet.. Ar jaučiate? Paskutinės žiemos dienos. Teliko dar gera savaitė ir viskas, ir pagaliau pavasaris!…

Neturiu tam laiko. Kaip dažnai šie žodžiai išsprūsta iš lūpų jums, kaip dažnai juos išgirstate iš aplinkinių? Kartais man tikrai atrodo, kad mes visi neturime laiko – kažkur jis ištirpsta,…

Metai dar tik prasidėjo, bet labai gerai jaučiu – jie tikrai nebus tokie, kokius sau žadėjau naujųjų naktį. Šią akimirką gal net truputį pavydžiu tiems, kurie šiais metais pasižadėjo sau…

Dažniausiai kalbama apie taip, kaip laikas bėga, todėl tikriausiai būsiu visai nepopuliari prisipažinusi, kad mūsų namuose sausis buvo labai… lėtas. Kalėdos atrodo kaip tolimas prisiminimas, tik vis dar žydinti puansetija…

Joriui jau beveik penki mėnesiai. Nors per tą laiką buvo momentų, kai laikas ėjo labai lėtai, dabar, žvilgtelėjus atgal, atrodo, kad tie mėnesiai prašuoliavo akimirksniu. Pastarosios savaitės ypač turiningos, nes…

Meluočiau pati sau, jei sakyčiau, kad dabar, būdama mama, niekada nepasiilgstu savo buvusio gyvenimo etapo. Kūdikis VISKĄ keičia ir dažniausiai lengvesniais ar sunkesniais keliais su juo keitiesi ir tu pati;…

Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…