Pažadėkite sau pradėti nuo rytojaus ir, garantuoju, nepavyks. DABAR yra pats geriausias laikas. Taip, man irgi vis dar beprotiškai sunku išmokti šitą neįtikėtinai paprastą taisyklę.
Nieko kito, apart dabar, mes ir neturime. Vakar diena jau praeitis. Ateitis dar neegzistuoja. Būtų sunku suskaičiuoti, kokia begalė įkvepiančių citatų apie tai yra sukurtų, BET vis tiek, atėjus lemiamai akimirkai, yra daug lengviau palūžti nei išlikti stipriam. Rytoj.
Sveikesnę mitybą aš sau žadu nuo rytojaus metai iš metų. Diena po dienos. Blemba, kaip noriu spurgos. Tada gal paimsiu tris, o jau nuo rytojaus…
Ne tik spurgos gali pakišti koją. Lygiai taip pat sunku išlaikyti motyvaciją sveikai maitintis, kai pamiršti pietus ir peralksti – tada vakarop norisi suvalgyti visą šaldytuvą kartu su jo lentynomis. Arba tada, kai nusprendi negaminti vakarienės, nes užteks užkąsti kažką. Kąsnis to, kąsnis ano, ir jau pastebi, kad prisikąsniavai turbūt kur kas daugiau nei viena soti porcija. Ir vis dar norisi to kažko.
Ką jau bekalbėti apie draudimus. Kai uždraudi sau spurgą, už poros minučių prašai, kad pardavėja į traškantį kepyklėlės maišelį įdėtų jas visas tris. Tada dar užsuki į kioskelį, ir susirenki visų šokoladukų po vieną. Nes juk nuo rytojaus, tiesa? Šiandien reikia atsivalgyti visko ir kiek tik telpa! O dabar juk tikras draudimų amžius: miltai blogai, cukrus blogai, sviestas blogai… Keptuvę irgi reiktų mesti lauk pro langą, ir vietoj to garbingą vietą skirti garų puodui, neva tik jame paruoštas maistas galėtų būti sveikas.
Sveiką mitybą mes įpratę sudėti į tokius siaurus rėmus, kad patys pasimetame, ką ir kiek galime valgyti. O gal negalime nieko? Jei jau taip, tuomet norime visko. Draudžiame sau, kovojame su savimi, o galiausiai – stovime su tomis trimis spurgomis ir septyniais šokoladukais rankose, besidaužančia širdimi, sukilusiu adrenalinu. Kai lieka tik popierėliai, šypsena netrunka išblėsti. Jau kurpiame mintyse sau bausmę, kuriame pažadus rytojui ir… nemylime savęs nė perpus tiek, kiek esame verti save mylėti.
Aš toli gražu nesu jokia mitybos ekspertė, priešingai – aš susimoviau tiek daug kartų, kad jaučiuosi galinti kalbėti apie klaidas ir jų lydimą nesibaigiančią kelionę į draugystę su savimi.
Kaip su savimi draugauju dabar? Valgau viską. Myliu maistą. Desertus taip pat valgau – bet valgau juos su saiku, o tai reiškia daugiau mažiau vieną desertą per dieną. Visada gaminu; net ir tada, kai labai tingiu, nes vengiu besaikių prisikąsneliavimų. Vengiu alkio priepuolių (kurie veda į besaikius persivalgymus!), todėl visada rankinėje turiu užkandžių ar pietų dėžutę. Stengiuosi savo mintyse praplėsti sveikos mitybos suvokimą – nuolat sau primenu, kad sveikiau yra kur kas geriau nei nesveika. Ir to pakanka! Nes į visus tikslus mes einame po vieną žingsnį. Tai, kad šiame kelyje pasitaiko klaidų, nieko tokio. Nereikia bausmių, nereikia bereikšmių pažadų – net tada, kai tris žingsnius į priekį lydi du atgal, tai vis tiek yra mažas žingsnis į priekį.
Tiesa, ir keptuvę aš virtuvėje naudoju labai neretai – sakyčiau, ji tolygiai konkuruoja su orkaite. Truputį meluoju: dabar, kai turiu naują keptuvę, ši konkurencija tapo ne visai tolygi. Vienoje keptuvėje ruošiamos jaukios vakarienės (comfort food) tapo naujuoju mano užsidegimu, šypt.
Sveikesnė mityba ir maisto ruošimas keptuvėje man toli gražu neatrodo nesuderinami. Jeigu atsakingai pasirinksime kepimui naudojamus riebalus ir jų kiekį, tai jau bus pirmasis pliusas. Antrasis ne mažiau svarbus: gyvename laikais, kai keptuvių pasirinkimų yra panašiai tiek, kiek šokoladinių batonėlių didelės parduotuvės lentynose. Mano naujausioji – atkeliavusi tiesiai iš parduotuvės ŽANA, kaip ir mano stalo indai ir dar begalė dalykų – turi dvi geriausias savybes, už kurias ją labai myliu. Pirma, ji yra tobulo dydžio – idealiai tinka mums trims. Antra (dėmesio visiems, norintiems gyventi sveikiau!), PYREX Origin+ yra pritaikyta kepti su mažiau riebalų! Ką jau kalbėti apie atsparų braižymuisi paviršių, kuris bent man yra ypač aktualus, mat blynus keptuvėje apversti mėgstu su šakutėmis, o ne su medine mentele, šypt. Keptuvės danga sustiprinta natūraliomis mineralinėmis medžiagomis, o dėl 4 mm kaltinio aliuminio sluoksnio yra pasiekiamas optimalus šilumos paskirstymas visoje keptuvėje. Galiausiai, žinot, kas man visada sukelia gero daikto nuojautą? Svoris. O sveria ši tikrai ne pati didžiausia keptuvė visai nemažai.
Žinau, kad šiuo metu indų salonuose ŽANA bei IKI parduotuvėse šioms keptuvėms taikoma keturiasdešimties procentų nuolaida, todėl jei Jums lyg tyčia reikėtų naujos keptuvės – tai yra tikrai nuoširdi rekomendacija!
O dabar paplepėkime apie naują mėgstamiausią mano patiekalą!
Visada, paruošusi pietus, iš pradžių paragauju vieną jų kąsnelį, o tuomet jau dedu į lėkštes. Kai paragavau šio, paskelbiau garsiai ir visiems – taip skaniai dar turbūt nevalgiau šį rudenį!
Kas čia per stebuklas? Jokio – vos keli labai įprasti ingredientai, kurie itin puikiai dera tarpusavyje. O gal tai iš tiesų ir yra stebuklas? Ne ilgiausi ingredientų sąrašai, iš kurių vienas kitas gal bet niekad negirdėtas, o vos keli; tie, kurie neretai būna daugelio iš mūsų pirkinių krepšeliuose.
Prieš gaminant, dėmesį reikėtų atkreipti į du svarbius niuansus. Pirma, rinkitės kalakutienos petukų mėsos faršą, o ne krūtinėlės – tuomet patiekalas bus kur kas sultingesnis. Antra, neleiskite saldžiosioms bulvėms suminkštėti per daug, stebėkite jas, ir baikite gaminti tada, kai jos bus minkštos, bet vis dar tvirtos formos. Ir viskas. Skanaus!
Skonis: Nuostabus! Jaukus, šildantis, gardus, o tuo pačiu – neįtikėtinai paprastas. Gaminsiu dar šimtą kartų, tikrai!
Sudėtingumas: paprasta kaip dukart du.
Kalakutiena su saldžiosiomis bulvėmis
AtsispausdintiINGREDIENTAI
2 valg. š. kokosų aliejaus
500 g kalakutų petukų mėsos faršo
2 skiltelių česnako
1 didelio svogūno
1 ½ puodelio saldžiųjų bulvių kubelių
žiupsnio druskos
žiupsnio grūstų juodųjų pipirų
žiupsnio kajeno pipirų
100 g mocarelos
šviežių petražolių patiekimui
GAMINIMO EIGA
1. Keptuvę įkaitinkite virš vidutinio dydžio ugnies, ištirpinkite du šaukštus kokosų aliejaus.
2. Sudėkite kalakutienos petukų mėsos faršą ir labai smulkiai sukapotus česnakus. Maišydami mentele kepinkite apie 5 minutes, kol mėsa iškeps.
3. Suberkite svogūnus, išmaišykite ir kepkite, kol svogūnai suminkštės.
4. Suberkite kubeliais supjaustytas saldžiąsias bulves, pagardinkite druska, pipirais ir kajeno pipirais.
5. Uždenkite keptuvę dangčiu ir kepkite, kol saldžiosios bulvės suminkštės. Kas kelias minutes nukelkite dangtį ir pamaišykite. Jei reikia, galite įpilti truputį vandens, kad bulvės suminkštėtų greičiau.
6. Galiausiai apibarstykite bulves ir kalakutieną tarkuota mocarela. Vėl uždenkite dangtį ir pakaitinkite porą minučių, kol sūris išsilydys.
7. Pabarstykite kapotomis petražolėmis ir patiekite.
Recepto šaltinis: Primavera kitchen
Įrašą įkvėpė: indų salonai ŽANA
8 komentarai
Labas, Asta.
Aš tai, žinok, stengiuosi ištrinti iš savo kalbos žodžius „sveikas maistas”. Nes jei pradedu galvoti, atrodo, nebelieka, ką valgyti. Sunkiausia yra diskutuoti ta tema su pažįstamais, nes jie remiasi „moksliniais tyrimais” ir pan. sakydami, kad negalima valgyti ir to, ir to, ir ano. Ir kaip gali apsiginti? Tik sakydamas, kad tau gerai valgyti ir taip, kaip valgai.
Sveikinu Tave dėl gebėjimo valgyti desertus, aš vis dar negaliu.
Visad skaitau Tave, nes žinau, kad šioje kovoje aš ne viena.
Labai džiaugiuosi ir dėl to, kad jau seniai pamiršau, kad keptas maistas „nesveikas”. Ačiū už skanaus maisto receptus.
♡♡♡
Gintarė
Gintare, ačiū už komentarą! Mūsų, kovojančių, net neabejoju, kad yra labai daug; tik daug kas renkasi tylią kovą. Aš pati labai ilgai buvau tyli – bet kai pradėjau kalbėti, vis matau, kiek daug sulaukiu grįžtamojo ryšio. Kažkas mane palaiko, kažkas pajaučia, kad yra ne vienas.
O žodžių junginio „sveikas maistas” aš net nebandau ištrinti iš savo žodyno – aš bandau savo galvoje ir gyvenime pakeisti tų žodžių prasmę, suvokimą. Bandau nepamiršti, kad ir gabalas riebaus torto yra sveikas maistas, jei jis laiku, vietoje ir su saiku. Kaip ir salotos – irgi sveikas maistas. Anksčiau buvau labai kategoriška, o dabar jau suprantu, kad tai buvo didelė klaida, kuri man trukdė sveikti. Turbūt beveik visas maistas (ypač gamintas namuose!) yra sveikas, yra tik nesveikas mūsų požiūris į jį.
Aš vis nusistebiu, koks ilgas yra šitas kelias; tikrai niekada negalvojau, kad TOKS ilgas. Bet supranti tik tada, kai patiri 🙂 O desertai niekur nepabėgs – ateis diena, kai jie bus draugas. Bent kartais.
Šilčiausi linkėjimai!
O kalakutienos peruku farsas ir kalakutienos krutinelii farsas? Jei magavau petuku pirlt tai bus sausesnis troskinys ? Ar nieko tokio? Gal teko gamintu su kitokiu farsu?
Rūta, aš gaminau tik su kalakutienos petukų faršu, jis tikrai yra kur kas sultingesnis nei krūtinėlės. Bet nemanau, kad bus neskanu – gal šiek tiek sausesnis patiekalas bus, bet tikiu, kad irgi labai gardus 🙂
Buvo labai labai skanu ir su krutineles farsu 🙂 aciu uz puiku greita ir paprasta recepta!
Nėra už ką, Rūta, džiaugiuosi galėdama dalintis! 🙂
Šis receptas puikus šiandienos atradimas! 🙂 tikrai skanu! :)))
Egle, ačiū, labai džiaugiuosi! 🙂