Metai dar tik prasidėjo, bet labai gerai jaučiu – jie tikrai nebus tokie, kokius sau žadėjau naujųjų naktį. Šią akimirką gal net truputį pavydžiu tiems, kurie šiais metais pasižadėjo sau…
Grikiai! Grikiai. Grikiai… Tą anekdotą žino tikrai visi. Gal dėl to, kai prieš dvejus metus į darbą kasdien atkeliaudavau su pietų dėžute, pilna grikių, man labai sunkiai sekėsi įtikinti kolegas,…
Kiekvienais metais be proto laukiu švenčių, tačiau lygiai taip pat lyg koks lengvumas užplūsta, kai jos praeina – pasitikus naujus metus, jaučiuosi gavusi baltą popieriaus lapą, spalvotus pieštukus ir progą…
Ruduo, medžius ir pasaulį baigiantis nudažyti šimtais raudonos ir geltonos atspalvių, vakar dovanojo saulę. Visi kaimynai sukruto paskutinįkart nupjauti dar žaliuojančią žolę, visi plačiai atvėrė namų langus. Kažkas, po nosimi…
Turiu vieną problemą. Nežinau, ar ją taip galima vadinti, bet – kartais man labai sunku kalbėti apie dalykus, kuriais džiaugiuosi ir didžiuojuosi; apie dalykus, prie kurių ilgai ir nuoširdžiai dirbau;…
Ar pastebėjote, kaip populiaru ir madinga pastaruoju metu tapo kalbėti apie kokybišką gyvenimą ir jo paieškas? Man ir pačiai ne kartą nuo liežuvio galo nusprūdo kažkas apie tai, kokia svarbi…
Trumpą akimirką blykstelėjusi vasara atrodo kaip kažkas netikra. Stebėdama pro langą dangumi plaukiančius debesis, nuo stiklo dar nenudžiūvus lietaus lašams, turiu prisiversti kilstelėti lūpų kampučius. Jei ne kuo stipriausia valia…
Prieš kurį laiką man į rankas pakliuvo citata – viename kavinių tinkle, įsigydamas puodelį kavos, gali ištraukti ir vieną iš kortelių su tau skirtais dienos žodžiais – ir man tie…
O buvo taip: dar praeitais metais, eilinį kartą pažadėjusi sau nuo rytojaus tikrai imti gyventi sveikiau, ėmiau ir nusipirkau nelabai protingą kiekį bolivinių balandų. Gal ir nieko tokio, jei ne…
Prieš gerą savaitę sulaukiau pasiūlymo ir progos išbandyti dar palyginti naują paslaugą, pavadinimu „Vakarienės prenumerata“. Sulaukusi pilno maišo produktų ir sukrausčiusi juos į šaldytuvo lentynėles, ėmiausi gaminti. Nei planuoti, nei…
„Knygų mugė“ praūžė greičiau nei galėjau tikėtis. Nors praleisti ten visas keturias dienas nuo ryto iki vakaro yra kažkas nerealaus: kartais skauda kojas, o kartais maudžia galvą, kartais ji apsisuka…
Kai per Pusryčių knygos pristatymą R. manęs paklausė, kokį įsimintiną skonį parsivežiau iš paskutinės kelionės po Kiprą, man nereikėjo ilgai galvoti – atsakymą žinojau akimirksniu. Tas skonis turi vardą –…
Visi mano giminės, artimieji ir draugai puikiai žino – valgau aš daug ką, bet paprikų tiesiog negaliu pakęsti. Kai namuose kas nors pjausto paprikas, tiesiog išeinu iš virtuvės. Tas kvapas……
Rudenį lyga. Būna, lyja dažnai. Rudenį krenta lapai nuo medžių. Kartais lėtai, o kartais, būna, juos nuplešia vėjas. Būna šalta. Šaltą rudenį. Ir drėgna. Ir pilkšvai niūru. Nes, būna, saulė…
Tik paklausk gyvenimo patirties turinčio žmogaus, pažiūrėk protingą filmą ar perskaityk prasmingą knygą. Ir visi tau sakys – kiekvienas žmogus skirtingas. Sakys, būk toks, koks esi. Skatins eiti pirmyn iškėlus…
Ką veikia maisto tinklaraštininkai, pagaliau sulaukę vasaros? Dabar, pasibaigus mokslams ir vis dar neatsiradus darbui, aš akimirkomis pagaunu save šiek tiek pasimetusią? Ką man dabar nuveikti? Kaip keista, kai nieko…
Skonis: 9,5/10. Man labai įdomu, ar kas patikės, jei pasakysiu, jog šis patiekas skanus lygiai tiek pat, kiek nefotogeniškas? 🙂 Patikėti verta, nes tai tikrai tiesa. Ir trumpa ir aiški…
Skonis: 9/10. Dar vienas patiekalas, kurį gaminu jau ne pirmą kartą; kodėl? Nes labai skanu, visų pirma ir savaime aišku 🙂 Antroji priežastis dar džiugesnė, ar tiksliau, patogesnė, jei galima…
Skonis: 9/10. Labai skanus, šiek tiek aštresnio, ryškesnio skonio risotto. Svarbiausias momentas – druskos kiekis. Jei naudosite, kaip ir aš, sūdytą lašišą, druskos reiktų berti labai labai kukliai arba net…
Skonis: 10/10. Skanu, labai skanu! Labai labai labai! Neabejotinai pats skaniausias risotto, kurį esu gaminusi ar valgiusi. Skonis kartu ir švelnus, ir šiek tiek pikantiškas. Nors kartais kokoso pieno rasti…