Apsidairiau po savo saulėtą virtuvę ir supratau, kad paskutiniu metu tapo saldu saldu, kur dairaisi. Ir ne veltui – juk šitiek progų atnešė pavasaris! Ir dar ne vieną atneš, tyliai…
Skaičiuoju dienas. Iki vasaros. Iki mažylio krikštynų. Iki kiekvieno suplanuoto žygio. Iki rudens ir mūsų atostogų. Skaičiuoju ir vis niukteliu sau į šoną – pažadu negyventi vien laukimu, nešuoliuoti tarp…
Lengviausia dabar dėl visų gerų dalykų „apkaltinti“ pavasarį, bet nežinau, kam dar dėkoti už viską, kas vyksta su manim pastaruoju metu. O vyksta daug, nors plika akimi nematyti tikriausiai nieko.…
Vakar „Saulėtos virtuvės“ Instagram paskyroje pagaliau atradau laiko (ir drąsos) prabilti apie tarpusavio palaikymą ir garsiau tariamus gražius žodžius. Iniciatyvą #tugeravarai jau pačioje metų pradžioje pradėjo Viktorija, tinklaraščio www.dievinu.lt autorė.…
Kai tingu gaminti, o gaminti vis tiek reikia (nes valgyti taip pat reikia), darau visokius šakar-makar. Dažniausiai tiesiog iš to, ką randu šaldytuve. Tokios dienos labai į gera – ištuštėja…
Vis dar žiema. Nors baltos pusnys nutirpo ir paliko tik pažliugusius kelius, nors temperatūros stulpelis taip nebegąsdina krisdamas vis žemyn, nors vazonėliuose ima pražysti pirmieji narcizai, o mintyse vis neramiau…
Man atrodo, kad kartais žmonės labai neteisingai įsivaizduoja maisto tinklaraštininkų kasdienybę. Jie galvoja, kad maisto tinklaraštininkas tikrai kasdien gamina ir valgo kažką įdomaus, netikėto, neragauto, nuostabaus. Dar jie galvoja, kad…
Jei man tektų rinktis – tradicijos ar modernūs vėjai – prie Kūčių stalo aš nė nemirktelėjusi pasirinkčiau tradicijas. Neįsivaizduoju jo be močiutės virtų pyragėlių su raudonomis uogomis; be mūsų, šeimos…
Kai namuose nuo ryto lig vakaro žybsi šventinės lemputės. Kai viena po kitos skamba užliūliuojančios Kalėdų melodijos. Kai mintyse nepaliaujamai sukasi mintys apie artėjančias šventes, dovanas ir jų pakavimo popierių,…
O kas, jei gardiems pusryčiams galėtume skirti daugiau nei penkias minutes? Kas, jeigu leistume sau džiaugsmą dieną pradėti lėtai? Jei po vieną žingsnį sukurtume naujus ryto ritualus? Kas, jei nebekeiktume…
Išeik iš komforto zonos, sako jie. Ten vyksta nuostabūs dalykai. Tik taip galėsi tobulėti, tik taip pasieksi savo tikslus. Kelk sau iššūkius; nuolat juos kelk. Reikalauk iš savęs dar daugiau.…
Laikais, kai visi ieško modernių virtuvės spalvų, aš be proto pasiilgstu… mamos virtuvės. Paprastos, neįmantrios, dažnai nebrangios ir neprabangios, bet – kokie gardūs tie nostalgiški vaikystės skoniai! Mano mama puikiai…
Pažadėkite sau pradėti nuo rytojaus ir, garantuoju, nepavyks. DABAR yra pats geriausias laikas. Taip, man irgi vis dar beprotiškai sunku išmokti šitą neįtikėtinai paprastą taisyklę. Nieko kito, apart dabar, mes…
Spalis buvo negailestingas ir, jei nuoširdžiai, aš džiaugiuosi, kad jis pasibaigė. Tyliai tikiuosi ir laikau sukryžiuotus pirštus, kad lapkritis būtų šviesesnis. Net jei dabar prabusčiau ir suprasčiau, kad pastarosios savaitės…
Laviruoti. Tą neišvengiamai išmoksta visos mamos. Laviruoti tarp namų ir darbų, tarp savęs, vyro, vaikų, tarp reikalų ir norų. Kad niekas neliktų nuskriaustas, kad visi šypsotųsi, kad neišdalintum savęs negrįžtamai…
Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…
Man prireikė laiko suprasti, kad ne visi pinigai turi būti uždirbami darbe, į kurį rytais tingisi keltis. Rašyti tinklaraštį – geriausiais mano kadaise priimtas karjeros sprendimas; ir tik dabar aš…
Ruduo man visada kvepėjo obuolių pyragais. Kava su moliūgų sirupu ir pienu. Voveraitėmis su grietinėle. Naujomis pradžiomis. Ir jaukiais vakarais. Tik šiemet ruduo atėjo kažkaip kitaip. Išskridę į saulėtus kraštus…
Vos tik už lango ima barbenti lietus ar po kojomis sušiugžda jau nukritę pageltę lapai, taip ir šnabžda kažkas mintyse – rudenėja… Galbūt ir taip, bet – trepteliu mintyse koja…
Tai bus planavimo maniakės išpažintis. Pastaruosius dešimt metų nuolat save spraudžiau į kampą. Kiek tik pamenu, daugybė eilučių darbo kalendoriuje man visada sukeldavo stresą, bet nepalyginamai didesnį jausdavau tada, kai…