Visada buvau miesto vaikas. Gimiau mieste, užaugau, ėjau į mokyklą, kas mėnesį vykdavau į biblioteką, išsiruošdavau į pasivaikščiojimus – mano gyvenimas vyko labai riboto dydžio miesto burbule. Tik vasaros buvo…
Jau bent porą kartų tikrai spėjau pasigirti, bet dar vienas kartas turbūt nepamaišys, – mūsų kieme auga braškės! Daržas, juokiamės, tikrai ne mano – tose mažose ant terasos turėklų sukabintose…
O jei savaitgalio desertas būtų nesaldus? Nors šie krekeriai būtų puikūs bet kokiomis gyvenimo aplinkybėmis, savaitgaliams jie tinka tiesiog idealiai. Ilgesniems vakarams prie gero filmo arba dar ilgesniems pasivaikščiojimams gamtoje…
Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…
Skaičiuoju dienas. Iki vasaros. Iki mažylio krikštynų. Iki kiekvieno suplanuoto žygio. Iki rudens ir mūsų atostogų. Skaičiuoju ir vis niukteliu sau į šoną – pažadu negyventi vien laukimu, nešuoliuoti tarp…
Viskas, ką šiandien pasakysiu, galėtų būti vien melas ir pokštai, bet dalykas tas, kad talento apgaudinėti aš nelabai turiu. Jei tik sukurpiu kokį linksmesnį planą, pradedu prunkšti iš juoko dar…
Pamenat, visai neseniai kalbėjau apie paprastumą? Atrodo, jis niekur nenori išeiti iš mano minčių ir kasdienybės. Aš džiaugiuosi, nes tai atneša gerų dalykų. Namuose mažėja nereikalingų daiktų. Kalendoriuje darbai nugula…
Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……
Geriausios akimirkos neretai nutinka ant žemės (tą labai gerai supras mamos; nors aš pati visada, kiek tik save prisimenu, mielai susirangydavau ne ant sofos, o šalia jos, šypt). Ši nuotraukoje…
Galbūt turėčiau Užgavėnes įrašyti į savo mėgstamiausių švenčių sąrašą, o „žiema žiema, bėk ir kiemo“ – į mėgstamiausių dainų sąrašą. Nors laikas bėga beprotišku greičiu, žiema, kaip visada, užsitęsia truputėlį…
Žinot, beveik patikėjau, kad Naujieji prasideda kartu su Kinų horoskopu vasario mėnesio pradžioje. Sausis buvo ilgas ir dienos neretai buvo sunkesnės nei norėčiau, o štai kartu su vasariu įsiveržė kažkoks…
Truputį bijau tai ištarti garsiai – man pabodo avižinė košė. Visada tikėjau ir tikinau kitus (visų pirma savo vyrą, kuriam teko lemtis kas rytą ją valgyti su manimi), kad avižinė…
Buvo beprotiškas, beprotiškas sausis. Iš pradžių buvo ilgai lauktos ir naktim net sapnuotos atostogos, o tada… prasidėjo ligų karuselė. Dienos maišėsi su naktimis, laikas slinko stingdančiai lėtai, o kitais kartais…
Mėgstu sumuštinius tiek pat labai, kiek labai retai juos gaminu. Darbo dienomis pasirodo paprasčiau išsivirti košės ar iš vakaro pasiruošti chia pudingo, savaitgaliais karaliauja kiaušiniai, omletai, blynai ir vafliai. O…
Pažadą numesti 5 kilogramus iš savo naujametinio pažadų sąrašo aš tikrai galiausiai ištryniau. Vietoje jo įrašiau kitą: daryti sveikesnius pasirinkimus. Ne visada tas sveikesnis pasirinkimas reiškia „mažiau kalorijų“ ar „daugiau…
Jei man tektų rinktis – tradicijos ar modernūs vėjai – prie Kūčių stalo aš nė nemirktelėjusi pasirinkčiau tradicijas. Neįsivaizduoju jo be močiutės virtų pyragėlių su raudonomis uogomis; be mūsų, šeimos…
O kas, jei gardiems pusryčiams galėtume skirti daugiau nei penkias minutes? Kas, jeigu leistume sau džiaugsmą dieną pradėti lėtai? Jei po vieną žingsnį sukurtume naujus ryto ritualus? Kas, jei nebekeiktume…
O kada gi daugiau, jei ne darganotą rudenį? Kada, jei ne tais rytais, kai taip ilgai neprašvinta? Ir kada, jei ne sekmadienį, kai pasistengus laikas sulėtėja? Lapkričio sekmadienių rytai yra…
Norėčiau pasakyti, kad mūsų sekmadieniai vis dar yra tobulai lėtos dienos, tačiau pradėjus dirbti sau, daug pokyčių įvyksta per vieną dieną – tiesą sakant, jie ateina kartu su tuo sprendimu,…
Laikai, kai salotos būdavo valgomos tik vasarą ar saulėtą pavasarį, man rodos, jau seniai praeity. Dabar salotų apibrėžimas toks platus, o jų variacijų – tiek daug, kad jos tapo nepavaldžios…