Visada buvau miesto vaikas. Gimiau mieste, užaugau, ėjau į mokyklą, kas mėnesį vykdavau į biblioteką, išsiruošdavau į pasivaikščiojimus – mano gyvenimas vyko labai riboto dydžio miesto burbule. Tik vasaros buvo kitokios: su seneliais ant ežero kranto, namelyje ant ratų, miškuose. Vieną dieną tas vasaras aš išaugau, lyg vaikiškus smagius batus, – juk žinot, kaip būna? Praėjus keleriems metams vėl atradau laiką gamtoje, ilgus savaitgalius pabėgus iš miesto. Tai buvo mano vyro šeimos vienkiemis vidury miškų ir ežerų – sodyba, kurioje kiekvieną vasarą iki pat dabar gainiojame bites, nuo krūmų raškome saldžiausias šilauoges ir kartais leidžiame sau truputį paklysti miško takeliuose. Kad galiausiai grįžus į kiemą, prie saulės per metų metus nusvilinto medinio lauko stalo, sumuštiniai būtų dar skanesni, šypt.
Labai tikiu ryšiu su gamta. Tikiu jo magija ir galia – tuo, kad iš gamtos galime pasisemti skubėjime iššvaistytos energijos; tuo, kad pušų ošimas gali atstoti brangiausius masažus ar ilgas meditacijas; tuo, kad pasivaikščiojimai nelygiais laukiniais takais atneša daugiau atsakymų ir mažų atradimų nei bėgiojimas įkaitusiu nudilintu miesto asfaltu.
Kartais pamirštu jį, tą ryšį su gamta, kurį tobulame savo pasaulyje puoselėčiau kiekvieną mielą dieną. Bet gyvenimas man vis dovanoja progų prisiminti. Kai basomis kojomis skubėdama išbėgu į kiemą ir stabteliu nuo to akimirkos malonumo, žolei sukutenus pėdas. Kai tiesiog važiuoju iš taško A į tašką B, skubėdama ir gal net kiek suirzusi, ir kelyje pasitaiko taip ryškiai žaliuojantis kelias – miškas vidury miesto! – ir aš sunkiai susivaldau, kad nepasukčiau į kelkraštį ir nesileisčiau į pasivaikščiojimą (taip ir būtų tame tobulame pasaulyje). Kai savaitgalį tam pasivaikščiojimui laiko pagaliau atrandu ir pabėgusi iš miesto giliai, giliai įkvepiu gamtos. Lengvumo. O dabar jau – ir vasaros.
Kartu su atėjusia vasara, ir vėl pabėriau sau šūsnį pažadų. Dažniau valgyti lauke, kieme – vienas iš jų. Kodėl gi pikniko negalima pasidaryti ant savo kiemo žolės? Galima! Kai supranti, kad „mažiau“ yra kur kas geriau nei „nieko“, nereikia taip ilgai atidėlioti, vis laukiant tinkamos progos, tinkamo oro, tinkamos dienos. Tokia diena gali būti kiekviena diena. Jei tik norisi!
Ir tų piknikų, kuriais džiaugiamės per retai, staiga taps daug daugiau. Laiko po atviru dangumi taps taip pat daugiau. Saulės spindulių, žaidžiančių ant blakstienų, – daugiau! Paprasto mažo kasdienio džiaugsmo – daugiau!
Atidėlioti galima iki begalybės, bet galima neatidėlioti ir visai – jei pavasarį dar nespėjote, pats metas iškylos krepšį ruošti dabar. Šie puikūs sviestinių ragelių sumuštiniai su migdolų pesto, avokadais, kumpiu, mocarela, pomidoriukais, avokadų aliejumi ir kepintais kedro riešutais… na, jau vien iš šio sąrašo tikriausiai akivaizdu; jie tikrai puikūs!
Labai daug įkvėpimo gardžioms vasaros iškyloms, sumuštiniams ir kitokiems užkandžiams randu sveiko maisto parduotuvių „TIKRA“ lentynose – šį receptą įkvėpė jų migdolų riešutų pesto, avokadų aliejus ir kedrinių pinijų riešutai. Nedideles, tačiau išskirtinį asortimentą siūlančias parduotuves „TIKRA“ rasite Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje (daugiau informacijos ČIA).
Kruasanai su migdolų pesto, avokadais, kumpiu ir mocarela
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
4 sviestinių ragelių (kruasanų) be įdaro
4 valg. š. migdolų pesto
1 didelio arba 2 mažų avokadų
½ citrinos sulčių
120 g mocarelos sūrio
8 riekelių vytinto kumpio
saujelės vyšninių pomidorų
šlakelio avokadų aliejaus
kepintų kedrinių pinijų
GAMINIMO EIGA
1. Sviestinius ragelius (kruasanus) perpjaukite išilgai į dvi dalis. Galite patį kruasano kraštelį palikti neperpjautą iki galo.
2. Apatinę kruasanų dalį aptepkite migdolų pesto. Sudėliokite riekelėmis pjaustytą avokadą, apšlakstykite jį trupučiu citrinų sulčių. Ant viršaus išdėliokite riekelėmis pjaustytą mocarelos sūrį, ant šio – po porą riekelių mėgstamo vytinto kumpio. Ant vytinto kumpio uždėkite po kelis vyšninių pomidorų griežinėlius.
3. Sausoje įkaitintoje keptuvėje paskrudinkite saujelę kedro riešutų.
4. Kruasanų įdarą apšlakstykite lašeliu avokadų aliejaus, apiberkite saujele kedro riešutų ir užvožkite viršutinę kruasano pusę. Jei kruasanų nebūsite pilnai perpjovę, jie bus tvirtesni, įdaras stabiliau laikysis sumuštinio viduje tarp dviejų kruasano pusių.
5. Valgykite iš karto arba suvyniokite į sviestinį popierių (ar į bičių vaško drobelę) ir neškitės į iškylą!
Receptas paruoštas bendradarbiaujant su sveiko maisto parduotuvėmis „TIKRA“. Krautuvėles rasite Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje bei Panevėžyje (daugiau informacijos ČIA).
