Nors sveikas protas lyg ir bando man kuždėti, kad Kalėdoms ruoštis dar truputį per anksti, iki švenčių likusias dienas skaičiuoti pradėjau jau spalio viduryje. Tiesa ta, kad net ne pačios…
Ši vasara buvo nekeptų sūrio tortų vasara! Nesuskaičiuočiau, kiek jų iškepiau iš viso, bet žinau, kad „Saulėtoje virtuvėje“ išsaugojau tris visiškai nuostabius sūrio tortų receptus: braškinį, citrininį, o dabar –…
Visai neseniai saulėtas virtuviukas atrado žodžių junginį „visi, visi“. Kas važiuos prie jūros, Jori? Visi, visi. Kas gyvens tam žaliam name, kurį dabar statom, Jori? Visi, visi. Kas išmėtė lego…
Iš pradžių lėtai, o tuomet jau šuoliais, – vasara įsibėgėjo. Jaučiat? Aš turėjau sąrašą vasarai (tai žinoma, kad turėjau; bent po sąrašą aš turiu viskam). Dar pavasarį, pasauliui porai mėnesių…
„Mažiau yra daugiau“, – dažnai sako žmonės, vertinantys paprastumą. Aš pati tą kartoju labai dažnai; nes tikiu! Štai čia – desertas vos iš… dviejų ingredientų! Būti dar mažiau jau tikriausiai…
Lėtai skaičiuoju pirmas vasaros dienas, gaudau kiekvieną saulės spindulį ir žadu sau didelius dalykus: mėgautis, išjausti, pabūti dabar. Žinau, kad tie trys mėnesiai, kaip ir kasmet, bus skaudžiai per trumpi.…
Mamystės jausmas manyje gimė kartu su Joriu. Tada, kai dar mokykloje mergaitės svajojo vieną dieną tapti mamomis, aš tik tyliai linksėjau galva ir mintyse kūriau kitas svajones. Ilgą laiką maniau,…
Paruošiau desertą stiklainėliuose; užsukę juos sandariu dangteliu, galėtumėt įsimesti net į kuprinę. Ir keliauti. Į pievą, į pikniką, į pasimatymą. Stiklainėliuose saugiai uždaryti desertai tiesiog sutverti mažoms kelionėms ir nuotykiams.…
Mylėti maistą taip paprasta. Ne tik dėl to, kad jis skanus; kur kas labiau dėl to, kokias istorijas jis kuria, kokius prisiminimus sujudina kažkur giliai širdy. Paragauju mažą kąsnelį ką…
Trečia karantino diena. O gal šešta? Nesu tikra, nuo kurio ataskaitos taško teisinga skaičiuoti. Galvoju apie tai, kiek daug mūsų ne kartą svajojo apie tai, kad tik gyvenimas taptų lėtesnis.…
Gyvenimas visoks. Vakar – žiema, šiandien – ir vėl pavasaris. Dar ką tik – rami dienotvarkė ir rutina, dabar – chaosas ir nežinomybė. Nežinau universalaus recepto, kaip išlaikyti ramybę; o…
Mano šeimos vyrai jau beveik mane įtikino – nėra netinkamos progos blynams. Tiksliau, tos progos nė nereikia. Blynai sekmadienio pusryčiams? Būtinai! Blynai pirmadienio (arba antradienio, trečiadienio, nesvarbu-kelintadienio) vakarienei? Puiku! Blynai…
Per dažnai gyvenime mes laukiame progų. Progos trumpam atitrūkti nuo buities ir pailsėti. Progos ligi soties išsimiegoti. Progos pakviesti mylimąjį į pasimatymą. Progos užsivilkti tą pačią gražiausią suknelę. Progos suruošti…
Skruzdėlyną – aukštą tešlos lapelių bokštą, suklijuotą medaus sirupu, saldų ir trapų, tirpstantį burnoje – prisimenu iš vaikystės. Bene kiekvienai progai jį kepdavo mano močiutė. Skonį dar, rodos, visa šeima…
Dėl to, kad savuos namuos galima susisluoksniuoti kuo nuostabiausią tiramisu ar išsikepti nostalgišką „Medutį“ niekam net nekyla klausimų. Naminiai kruasanai taip pat, pasirodo, visiškai įveikiamas iššūkis, jei tik negaila jiems…
0600Ne taip seniai košės diena man buvo kiekviena miela diena. Nejuokauju! Gerus šešerius metus buvau įsitikinusi, kad avižinė košė pabosti tiesiog negali. Tai būdavo mano kasdienis ritualas – darbo dienomis…
Visai nesvarbu, jei oro temperatūra nukris trimis, penkiomis ar dešimt padalų žemiau nei šiandien, aš vasarą laikysiu mintyse ir širdyje. Nepaleisiu. Švęsiu ją virtuvėje, skonių gausiose lėkštėse ir spalvinguose pusryčių…
Dabar tas laikas, tas stebuklingas metų laikas. Kai vasarą semti galima pilnais delnais. Prisirpusiomis saldžiomis uogomis nusidažyti lūpas ir pirštų galiukus. Nusispirti batus ir basomis braidyti po žaliuojančią pievą. Puodelį…
Leiskit, papasakosiu jums, kaip atrodo mano rytas. Sutilptų viskas į vieną žodį – betvarkė, – bet aš nemėgstu nei trumpų sakinių, nei skurdžių pasakojimų, todėl štai. Mano rytas paprastai prasideda……
Turbūt tik visiški pakvaišėliai, sugalvoję susisluoksniuoti tiramisu, pradėtų nuo miltų sijojimo ir biskvitinių „pirštelių“ kepimo. Bet aš tokių pakvaišėlių pažįstu; neabejoju, kad pažįstate ir jūs. Beje… labas! O kodėl gi…