Ispaninio šalavijo sėklų (Chia) pudingas su mėlynėmis

Geros dienos prasideda skaniais ir teisingais pusryčiais.

Niekam ne paslaptis, kad per dvidešimt septynerius metus mano ryšys su maistu buvo visoks: buvau ir susipykus su juo, ir jį įsimylėjus; buvau pamiršusi ir vėl iš naujo atradusi malonumą valgyti; buvau nuolat viską valganti ir buvau niekad nieko nevalganti. Visokių buvo etapų ir visi jie mane atvedė ten, kur esu šiandien.

Tokia jau ta tiesa: kai tau yra dvidešimt septyneri, taisyklės tampa paprastos. Arba gyveni (ir valgai), kaip (ką) tik nori; arba jautiesi ir atrodai tikrai ne taip, kaip norėtum. Ir kalba čia ne tik apie lieknėjimą, nors ką čia slėpti, tie trijų knygų rašymo metais prikibę septyni papildomi kilogramai manęs tikrai stipriai nedžiugina. Bet be lieknėjimo yra daug daugiau: tai sveikata, savijauta, energija, ūpas, gyvenimo džiaugsmas. Lengva įsisukti į rutiną, kai miegi po penkias valandas per parą, dirbi viršvalandžius, grįžęs namo turi jėgų tik pagulinėjimui ant minkšto fotelio, o per dieną energijos balansui atstatyti čiumpi tai šokoladinį batonėlį, tai saldainį, tai sumuštinį, tai penktą puodelį kavos. Aš tikrai esu patyrusi ir tokių etapų. O ir dabar kartais laviruoju ties ta riba, kai odos problemos, patamsėję paakiai, galvos skausmas ir nuolatinis nuovargis primena: nereikėjo tris dienas iš eilės praleisti treniruočių; nereikėjo prieš miegą suvalgyti viso šokolado; nereikėjo sėdėti prie kompiuterio iki išnaktų.

Kai tau (man) yra dvidešimt septyneri, imi ir supranti – viskas yra mūsų rankose. Ir tik nuo mūsų pačių sprendimų priklauso, kokie sveiki, gražūs ir laimingi mes jausimės, kaip stipriai savimi pasitikėsime, kaip drąsiai šypsosimės ir kaip džiugiai pasitiksime kiekvieną naują dieną.

Man atrodo, kad dvidešimt septyneri – tas amžius, kai gali būti ir jaunas, ir senas; nelygu, kokį gyvenimo būdą pasirinksi. Amžius, kai gali sėkmingai įsisukti į rutiną darbas-namai-darbas ir visą savo pasyvumą pateisinti nuovargiu. O kadangi nuovargis skatina nuovargį (arba, jei jau atverčiam kortas, tinginystę – tinginystė), štai net nepajauti, kaip tampi tylus, ramus, užsidaręs tarp savo keturių sienų, ir, taip, žinoma, – pavargęs per daug, kad tarp darbo ir namų įterptum dar šį tą. Arba, priešingai, dvidešimt septyneri – amžius, kai gali būti visur, daryti viską, siekti daugiau, gyventi energingiau. Tokio amžiaus esi pakankamai didelis dėlioti savo gyvenimo planus, pakankamai protingas planuoti atsakingai, pakankamai jaunas, kad užtektų polėkio juos įgyvendinti. 

Žiūriu šįryt į save veidrodyje ir matau pavargusį veidą. Žinau visas savo klaidas; turėjau pakankamai laiko ir pamokų, kad galėčiau išmokti jas mintinai. Kaip ir kiekvieną rytą, nusišypsau tam veidui veidrodyje ir pažadu jam, kad šiandien – dar viena nauja diena, dar viena nauja pradžia, dar vienas įkvėpimo kupinas rytas.

Ir dar po penkiolikos minučių, valgydama skanius ir teisingus pusryčius, suprantu, jog būtent taip prasideda geros dienos. Tokios, nuo kurių galima atsispirti ir eiti pirmyn teisinga kryptimi, mėgaujantis kiekviena diena: tuo, ką valgome; tuo, ką dirbame; tuo, kaip sportuojame; tuo, kaip turiningai leidžiame vakarus po darbų su mylimais žmonėmis; tuo, kaip tvirtai kuriame savo ateities planus; tuo, kaip gimsta įkvėpimas rytojų paversti dar viena laiminga savo gyvenimo diena.

Norėčiau pasakyti, kad šis įrašas yra lyg viešas pareiškimas keisti savo gyvenimą į gera: daugiau laiko skirti miegui, o mažiau – kompiuteriui; rinktis kokybiškesnį ir vertingesnį maistą; dažniau šokti į sportinius batelius; skirti laiko vakarams su artimaisiais, geroms knygoms ir geriems filmams, savaitgalius praleisti turiningai (taip, kad pirmadienį norėtųsi pasakoti istorijas!); mažiau rūpintis nereikšmingomis smulkmenomis ir nuoširdžiau džiaugtis viskuo, kas gera ir gražu aplink.

Nors tokie vieši pareiškimai man dar niekad neišėjo į naudą, bet šiandien… jaučiu įkvėpimą. Ir nugalėjusi tamsaus rudens ryto slogutį, jaučiu – savęs ieškojimų ir atradimų kelionė niekad nesibaigia.

Skonis: 9/10. Puikūs, skanūs, sveiki ir teisingi pusryčiai!

Sudėtingumas: paprasta kaip du kart du.

Ispaninio šalavijo sėklų (Chia) pudingas su mėlynėmis

Atsispausdinti

Porcijos: 3-4 Paruošimo laikas: 10 min. + 2 val. šaldymas

INGREDIENTAI

1 skardinės (400 g) kokosų pieno
1 stiklinės (250 ml) sojų pieno
3-4 valg. š. trintų mėlynių
6 kupinų šaukštų ispaninio šalavijo sėklų (chia)

GAMINIMO EIGA

1. Kokosų pieną, sojų pieną ir trintas mėlynes sudėkite į dubenį. Maisto smulkintuvu (blenderiu) sutrinkite iki visiškai vientisos masės.
2. Suberkite ispaninio šalavijo sėklas ir išmaišykite šluotele.
3. Uždenkite dubenį maistine plėvele, dėkite į šaldytuvą ir palaikykite kelias valandas ar per naktį, kol sėklos išbrinks.
4. Išpilstykite į stiklainėlius. Laikykite šaldytuve.