kokosų pienas

Pavasarį, vos tik saulės ir šilumos daugiau, lyg pamojus burtų lazdele – valgyti norisi lengviau, gaiviau, paprasčiau. Net ir balanso paieškos, žiemą kartais vykusios tarp sausainių ir pyragų, tampa labiau……

Karis – tai dubenėlis šilumos, jaukumo ir sodraus skonio. Jo aromatas toks stiprus, kad užsimerkusi galėčiau išvyst save triukšmingam turguje Indijos pakrašty, ar kokiam kitam tolimam krašte, kur prieskoniai pilstomi…

Nauji metai – naujas įkvėpimas grįžti atgal į virtuvę. Gruodį iškepusi nesuskaičiuojamą skaičių saldžių kepinių, sausį labiausiai noriu paprasto, lengvo, skanaus maisto. Noriu neskubėti ir kas rytą rasti laiko savęs…

Mojuoju visiems kavos mylėtojams – ar daug čia mūsų tokių, kurie kavą mėgsta ne tik gerti, bet ir… valgyti, šypt? Ko tik aš nesu gaminus su kava: tortų, pyragų, ledų,…

Kol vasara ir grilio sezonas tęsiasi, vakarienes dažnai gaminame kieme. Saulėtais vakarais norisi atsidžiaugt ligi soties. Ir jei skanus maistas jau savaime yra džiaugsmas, tai valgomas po atviru dangum –…

Braškės, kokosai, žaliosios citrinos ir pistacijos – man rodos, daug žodžių čia nereikia. Desertas nuostabiai gardus, gaivus, švelnus, lengvas, sutirpstantis burnoje. Lyg vasaros skoniai stiklinėje, kviečiantys ragauti ir sulig kiekvienu…

Nežinau, kas yra didesnis chaosas: pasiruošimas atostogoms, atostogos ar bandymas po jų sugrįžt į paprastą kasdienybę. Bet kažkur tarp viso to šurmulio, keisto nerimo, vaikų klegėjimo ir (ne)sutarimų yra penkios,…

Bandžiau prisijaukinti japonišką arbatą, bet kol kas man tai nepavyko. Mamos paruoštas svarainių sirupas, užpiltas puodeliu karšto vandens, tikriausiai visada liks mano mylimiausia arbata pasaulyje. Arba mėtų, pagardinta mažu šaukšteliu…

Kad ir kaip stropiai beskaičiuočiau dienas iki pavasario, už lango – pati tikriausiai žiema. Tokia tikra, kokios seniai nematėm! Su sniego kalnais, nosį kandančiu šaltuku, nesuskaičiuojamais drabužių sluoksniais ir po…

Savaitgalio rytas. Toks tylus, atrodo galėtum išgirsti krentančią snaigę. Ar vėjo gūsį – per menką, kad sujudintų storomis sniego kepurėmis pasidabinusias pušų šakas. Žvelgdama pro langą į baltą žiemą, kvėpuoju…

Žinau, būtų naivu tikėtis, kad dar nesate atradę savo mylimiausio moliūgų sriubos recepto. Juk pats moliūgų sezono įkarštis! Tik paklausykit, ir tikrai išgirsit: apie ant viryklės kunkuliuojančius moliūgų sriubos puodus,…

Visai neseniai saulėtas virtuviukas atrado žodžių junginį „visi, visi“. Kas važiuos prie jūros, Jori? Visi, visi. Kas gyvens tam žaliam name, kurį dabar statom, Jori? Visi, visi. Kas išmėtė lego…

Bananų duonos mylėtojai, juk jūsų daug, tiesa? Aš tokia pati – vos išgirdusi „bananų duona“, suklūstu ir pradedu ieškoti akimis, kur ta riekelė, taip trūkstama prie mano vienišo kavos puodelio,…

Daugiau nei dvi savaites kantriai laukusiems šios sriubos recepto – štai ir jis! Žinau, suprantu, kad vasara diktuoja šaltibarščių madą, bet juk būna kartais, kad norai ir sezonai prasilenkia, tiesa?…

Lėtai skaičiuoju pirmas vasaros dienas, gaudau kiekvieną saulės spindulį ir žadu sau didelius dalykus: mėgautis, išjausti, pabūti dabar. Žinau, kad tie trys mėnesiai, kaip ir kasmet, bus skaudžiai per trumpi.…

Morkos kepiniuose turi nuostabią savybę atsiskleisti naujomis spalvomis – jos pyragui suteikia natūralaus saldumo, puikaus aromato ir labai malonaus drėgnumo. Pagardintas dar ir kokosų drožlėmis bei smulkintais graikiniais riešutais, šis…

Buvo saldžiųjų bulvių lazanija, buvo humusas, o dabar – dar ir saldžiųjų bulvių karis. Ką aš galiu pasakyti, saldžiąsias bulves sąžiningai įsirašau į bene kiekvieną pirkinių sąrašą, o kai jau…

Trečia karantino diena. O gal šešta? Nesu tikra, nuo kurio ataskaitos taško teisinga skaičiuoti. Galvoju apie tai, kiek daug mūsų ne kartą svajojo apie tai, kad tik gyvenimas taptų lėtesnis.…

Moterys. Labai skirtingos, labai panašios. Stiprios, švelnios, jautrios, mylinčios ir mylimos, protingos, talentingos, kuklios ir drąsios, mielos, atjaučiančios, palaikančios, klausančios ir girdinčios, atkaklios, užsispyrusios, jausmingos ir impulsyvios, kūrybiškos, laisvos, tikros.…

Sriubas aš verdu tikrai per retai, bet kai verdu, nuoširdžiai pasistengiu, kad jos būtų tokios, kurias norėtųsi išvirti dar ir dar kartą. Būna visaip: kartais pavyksta, kartais nelabai, o kartais…