Kasdienė ryto dilema – dar 15 minučių miegui ar verčiau 15 minučių sotiems maistingiems pusryčiams – gali būti netikėtai skaudi. Net jei vakare nusiteikimas šimtaprocentinis (atsikelsiu!), ryte rankos gali nevalingai pačios perstatyti žadintuvą tas 15 minučių pirmyn, ir vietoje planuotų pusryčių tu godžiai rysi tas paskutines saldaus miego minutes.
Mano gyvenime etapų buvo įvairių: laikas, kai vardan lėtų pusryčių išmokau keltis bene valanda anksčiau; ir laikas, kai prieš išlėkdama į darbą nugriebdavau bet ką, ką galėdavau sukramtyti automobilyje ar jau darbe. Dabar gi stengiuosi išmokti atrasti aukso vidurį. Ir miegoti sočiai, ir kas rytą pavalgyti sočius pusryčius. Išmokau miegoti eiti šiek tiek anksčiau, o žadintuvą nusistatau protingai. Suprantu, kad tos keliolika minučių, per kurias išsiverdu rytinės košės dubenėlį, yra ne mažiau svarbios kaip ir kitos keliolika minučių, kurias skiriu dušui. Ir vieno, ir kito dėka kasdien galiu jaustis žvali, energinga ir sveika.
Kai sakau, kad išmokau (na, gerai, vis dar mokausi) gyventi sveikiau, tai nereiškia kraštutinumų. Kad ir kaip tai būtų populiaru pastaruoju metu, aš neišbraukiau cukraus iš savo raciono, tačiau stengiuosi jo vartoti mažiau. Atidžiau skaitau etiketes, tačiau nematau nieko blogo į šaldytuvą įtupdyti dailų šoninės gabalėlį ir vieną gražią dieną iš jo pagaminti kažką skanaus pietums (nuostabiai gardžiu receptu pasidalinsiu jau greitai!). Neišmečiau pro langą keptuvės, tačiau stengiuosi naudoti kokybiškesnius riebalus. Iš esmės, nepasakiau „ne“ nei vienam produktui, nes žinau, kuo tai baigėsi jau dešimtis ar daugiau kartų. Dabar gyventi sveikiau man reiškia įsiklausyti į save, o jeigu jau tikrai suprantu, kad šią akimirką noriu tik snikeriukų frapės ir nieko daugiau – imu ir išpildau šią savo užgaidą. Žinau, kad išgirsti save yra be proto sunku, bet kai pavyksta, gali imti ir nustebti, nes salotų, pasirodo, norisi tikrai ne rečiau nei šokolado. Tiesą sakant, kur kas dažniau.
Na, o sotūs pusryčiai yra nepajudinama mano sveikesnės mitybos dalis. Dažniausiai renkuosi košę ir paprastai darbo dienų rytais per tas keliolika minučių išsiverdu pačią paprasčiausią, tik iš avižinių dribsnių ir sojų pieno, bet kartais įmaišau šaukštelį riešutų sviesto, kartais trintą bananą, o kartais sojų pieną pakeičiu kokosų, nes kokosai visada yra gerai. Tokiems mažiems ryto eksperimentams neprireiks papildomų minučių, o štai įvairesni skoniai leis dar labiau pamėgti pusryčių ritualą, o tuo pačiu – noriau rytais šokti iš lovos.
Skanių pusryčių!
Kokosinė avižinė košė
Atsispausdinti
INGREDIENTAI
1 nedidelės stiklinės (80 g) stambių avižinių dribsnių
1 nedidelės stiklinės (170 ml) vandens
1 nedidelės stiklinės (170 ml) kokosų pieno
žiupsnelio druskos
3 valg. š. kokosų drožlių
Patiekti:
2 apelsino griežinėlių
½ banano riekelių
žiupsnelio malto cinamono
1 arb. š. kokosų drožlių
GAMINIMO EIGA
1. Į puodą suberkite avižinius dribsnius, supilkite vandenį, kokosų pieną, pagardinkite žiupsneliu druskos ir virkite virš vidutinės ugnies, kol po truputį košė ims tirštėti.
2. Suberkite kokosų drožles ir maišydami pavirkite dar šiek tiek, kol košė bus norimo tirštumo. Nukelkite nuo ugnies, uždenkite dangčiu ir palikite porai minučių išbrinkti.
3. Košę patiekite su apelsino griežinėliais, banano riekelėmis, apiberkite žiupsneliu malto cinamono ir trupučiu kokosų drožlių.
6 komentarai
O kodėl sojos pienas? Karvės pieno nenaudoji? Tik šiaip smalsu 🙂
Aušra, stengiuosi vartoti mažiau, nes mano organizmas į jį jautriau reaguoja 🙂 Bet kartais tikrai naudoju ir karvės – puikiai gausis ir su juo 🙂
2 punkte turbūt turima omenyje “suberkite kokosų drožles”? Kaip tik dabar ir verdu šią košę 🙂 Ir dar, man pusryčiai (maistingi) – laukiamiausias ir mėgiamiausias dienos valgis 🙂
Taip, tikrai taip, ačiū už pastabą, tuoj pat pataisysiu! 🙂 Visiškai pritariu dėl pusryčių 😉
Sveika, gera vėl matyt tavo receptus ir tekstus 🙂
Ačiū, Neringa! 🙂