Pernakt brinkinta avižinė košė gali būti pusryčiais, užkandžiu ar net desertu, bet iš esmės – ji yra vienas geriausių atsakymų į visus nuogąstavimus, kad pusryčiams nėra laiko. Laiko yra ar…
Košės diena! Ar žinojote, kad ji minima šiandien? Ta proga dalijuosi dar vienu košės receptu. Rudeninė, jauki, kvapni, labai skani – moliūginė avižinė košė! Skaniausią avižinę košę man pavyksta išvirti…
Šiais metais, kaip niekad iki šiol, ničnieko sau nežadėjau. Nei numesti dešimt kilogramų, nei atsisakyti cukraus, nei sportuoti penkiskart per savaitę. Tie pažadai, kad ir kiek kartų kartoti, dar niekad…
Pusryčiams – košė! Nieko naujo, tiesa? O jeigu šitaip: pusryčiams – KEPTA avižinė košė! Ar dabar jau šiek tiek įdomiau? Tikiuosi! Tikiu, kad daugeliui kepta košė nėra didelė naujiena, bet…
Kad ir kokie lėti bei tingūs bebūtų sekmadieniai, po jų ateina pirmadieniai, tada antradieniai ir visos kitos savaitės dienos – dienos, kai miegas kartais tampa brangesnis už pusryčius. Tris kartus…
Suvalgyti pusryčiams kažką naujo – atrodytų, nieko čia labai ypatingo. Bet man tai visada suveikia kaip gera – džiugesnė, smagesnė, skanesnė, įspūdžių gausesnė! – dienos pradžia. Įsisukus į paprastos avižinės…
Viskas, ką šiandien pasakysiu, galėtų būti vien melas ir pokštai, bet dalykas tas, kad talento apgaudinėti aš nelabai turiu. Jei tik sukurpiu kokį linksmesnį planą, pradedu prunkšti iš juoko dar…
Avižinę košę atradau kelionės po Ameriką metu. Garsioji „oatmeal“ ant pusryčių stalo ten labai populiari. Vieni ją barsto cinamonu ir rudu cukrumi, kiti įmaišo šaukštą riešutų sviesto (kaip amerikietiška ir…
Visada jaučiau, kad laikas bėga labai greitai, bet tą tikrą žaibišką greitį suvokiau tik dabar, kai mūsų šeimoje yra mažylis Joris. Rytai, kurie pagaliau ima prasidėti panašiu metu, keičia vienas…
Ar pastebėjote, kaip populiaru ir madinga pastaruoju metu tapo kalbėti apie kokybišką gyvenimą ir jo paieškas? Man ir pačiai ne kartą nuo liežuvio galo nusprūdo kažkas apie tai, kokia svarbi…
Jis tikrai apsidžiaugtų, jei vieną gražią dieną į jo vis pusiau juokais užduodamą klausimą „O ar ryžių košė nėra tokia pat sveikuoliška kaip avižinė?“ atsakyčiau „Taip!”. Kita vertus, tyliai sau…
Žodžių junginys „tausojantis režimas“ slepia savyje labai daug išlygų. Gali judėti, tačiau gulėti turėtum daugiau nei judėti. Gali leistis į pasivaikščiojimą, bet turi kelyje išvengti laiptų. Gali valandų valandas būti…
Kasdienė ryto dilema – dar 15 minučių miegui ar verčiau 15 minučių sotiems maistingiems pusryčiams – gali būti netikėtai skaudi. Net jei vakare nusiteikimas šimtaprocentinis (atsikelsiu!), ryte rankos gali nevalingai…
Temsta vis anksčiau. Kai po darbo važiuoju namo, neretai languose dega šviesos. Kiekvieną vakarą pravažiuoju ir tą namą. Mes beveik kaimynai, čia daug naujakurių; daug tų, kurie dar nespėjo pasikabinti…
Ar aš kada pasakojau apie savo pūkelių rinkimo maniją? Daugeliui tikrai taip. O jei ne, apie ją kuo išsamiausiai galėtų papasakoti mano vyras, kartais pavartydamas akis, kartais sugrieždamas dantimis, o…
Ir kas galėjo pagalvoti? Išaušus šeštadienio rytui, aš išlipau iš lovos, persiliejau veidą vėsiu vandeniu, dar stiklinę vandens išgėriau, nieko nelaukdama šokau į sportinius batelius ir išbėgau. Pirmąkart po šitiek…
Atrodo, paskutinis mano įrašas bus suklaidinęs ne vieną žmogų; sulaukiau ne vieno klausimo, kodėl aš taip jaudinuosi dėl savo amžiaus (ir dar: ar nusprendžiau laikytis dietos ir visiškai atsisakyti saldumynų?).…
Pavasaris. Norisi apkabinti jį, įkvėpti giliai į plaučius, įsikibti ir tvirtai laikyti, kad tik neišsprūstų iš rankų. Užsimerkti, atsukti veidą į danguje pakibusią saulę. Sustok, akimirka žavinga – ir jaučiu,…
Pagaliau atėjus baltai ir žvarbiai žiemai, mielai nė nosies galiuko nekiščiau iš šiltų namų. Iki saulei pakylant skendėčiau šiltuose pataluose, o vėliau, įsisupus į minkštą chalatą, tipenčiau į virtuvę plikytis…
Paskutiniu metu turim tokį smagų juoką: jau kam kam, bet man šitie metai turėtų būti fantastiškai geri! Juk ne veltui šitaip mėgstu avižinę košę; ne veltui būtent jos dubenėliu prasideda…